Peripetum Mobile
As i slowly feel my mind slipping away...
ne, ne taip.
Yet again i feel...
Ne, vėl ne taip. Kad ir kaip besistengčiau kalbėtis su savimi nejūdinant savo lūpų - niekas nesigauna. Dainų praleidinėjimas grotuve irgi nepadeda. Seni gabalai nebeveža. Laikas keistis. Viską baigti ir pradėti iš naujo. Darbai spaudžia, karštis taip pat. Šakotas monstras monitoriuje. Pakabintas ant plieninių, plastikinių-permatomų laidų. Susiliejęs su savo kabėjimo kančia.
Norėčiau ir aš taip pasikabinti. Už nieko nesilaikyti. Tik kad mane laikytų. Gera būtų nežinoti kada nutrūksi. Kur krisi. Kada atsitrenksi.
Noriu vėl būti jaunas. Noriu nieko nežinoti...
Comments
o tai kame problema? negalvok apie tai ką darai, neplanuok nieko perdaug į priekį, o tiesiog daryk. nestabiliam pasijusti visada lengviau negu po to vėl atsistoti ant kojų.
nes kai kiti pradeda tave laikytis, o tu jauties nesvarumo būklėj, prie to pernelyg paprasta priprasti.
Posted by: ego | juni 22, 2006 9:23 FM