« not emo, but... | Main | trauma »

ir norisi

vis garsiau ir garsiau klausytis žingsnių... tokie sunkiai minkšti, su varpeliais aplink... ir visviena paranoja neleidžia iki galo atsipalaiduoti <pasisuku monitorių taip, kad matyčiau duris sau už nugaros>

nuo kampo prie kampo. pasišokinėjant. ir jaučiasi kaip iš paskos parbėga likę šešėliai lyg gradientinio piešinio tampyme. Palei kiekvieną sienos centimetrą, pusiau susiliejus su craquelure paviršiumi. jausmas lyg trauka persikėlė kitur. besislapstant nuo saulės, kaip vampyrui ištroškusiam elektronų srauto. gersiu viską: tcp, udp, icmp, ipv4, ipv6, stateless, statefull, three-side handshake, syn, ack, http, https, ftp, smtp. kiekvieną jūsų irc, msn, aim, yahoo ar kitokio gaidiško IM privatą. niekas manęs nesustabdys (tm). aš neesu ligonis, aš tik noriu būti ten, kur daug žinau/suprantu.

Comments

dar vienas su savo "paranoja".

tai jau sakai nori matyt duris. aš gi sakiau, kad paranojikai giliausiam kampe nesėdi.

prie tokio margo sąrašiuko tik daivos betrūksta.

"ten kur daug žinau/suprantu". taip išeina, kad nori būt durnesnių už tave apsupty. man tai atvirkščiai norisi. aišku kaip kam.

dėl paskutinės citatos pakomentavimo, galima suprast ir kitaip. tokiu atveju anas pasisakymas netenka esmės ir atrodo ne į temą. čia "jeigu ką".

daug, nereiškia daugiau už aplinkinius.

nūū, todėl atmazą ir parašiau .]

norėti yra gerai. jei variklis dar neužgeso, judėk į priekį