« it's better to burn out, than to fade away | Main | hooked up »

Švais

Pilis. Didelė ir graži. Viduje - jaunimo pataisos darbų kolonija (lietuviškam mentalitetui - viešbutis su pilnu išlaikymu ir rankdarbių būreliu). Keliasdešimties metrų gylio šuliniai. Daug šokolado. Tikslus, kaip vietinis laikrodis, gyvenimo etiudas.

Tačiau komunikacijos trūkumas jaučiamas. Ryškus. C'mon. Keturios kalbos. Švais-džerman, švais-frenč, švais-italijan ir dar bala žino kokia kalba, kuria yra kalbama tiktais kalnuose. Viskas taip gražu, kad net melyna.

Manote nesąmonės? Nagi, brangieji, daugiau tolerancijos mano rašliavai! Man, kaip labai sėsliai būtybei, tai buvo labai į naudą. Nors būdavo rytų, kai norėjau pabusti iš karto su supakuotu bagažu ir grįžti ten, kam (ne kur) aš priklausau.

Comments

uoj blet, brangioji, kaip man tavęs šiandien trūko. net neišsivaizduoji.

nepyk, mere, būtinai atsirevanšuosiu.

žiūrėk, kad nebūtų per vėlu

Post a comment