kada nors
nes
nesvarbu
kad dar viena
šukė įlindo
į kūną
dar vienas
pavasaris
neprasidėjęs pasibaigė
sklidina
stiklinė vandens
išsipylė
ant rankų
pajuodusių
nuo begalybės
prie
krašto pasaulio
mojuosi
vėjui
tikėdamas
sapnais ir
sakydamas
gal dar kartą
gal dar
kartą
pamatysi bedugnę
ištroškusią syvų
atsakysi
be proto
tikėk
ir lauk
dar vieno mėnulio