ispanijos moteriskieji pezalai
Ach tie vyrai... Kaip laikas, kuris nesuvokia pats savęs: lėtas, užtikrintas ir nesuvokiamas, bet jaučiamas. Sėdintis šalia, gulinti šalia, apsikabinimai, sexas, keisti sapnai. Gilus kvėpavimas, kuris kartu judina ir tavo kūną. Nėra viskas jau taip primityvu ir nedvasinga, lyg reikėtų tik sexo ir viskas. Komplikuota labiau, deja ar ne deja. Papildomi vardikliai tokie kaip šiluma, prisilietimai, tiesiog buvimas šalia. Nepasakyčiau, kad jaudina, bet maloniai nuteikia. Tiesiog buvimas šalia, kažkas gražaus jame, žvilgnyje. mano žvilgsnis sexo metu buvo tuščias, atsimenu, kad svarsčiau ar jis atrodo (žvilgsnis) pakankamai agresyviai piktdžiugiškas, truputį draugiškas ir susijaudinęs. Tikiuosi nebuvo šaltas. Glostantis draugiškumas, švelnumas, štai ką galėjau iš savęs duoti. bet jaudulio, apakinančio viską, nebuvo. Taip kaip prisispaudžiau nosimi prie jo nosies, tiesiog, vietoj bučinio ir pažiūrėjau draugiškai šypsodamasi. Kažkurioje vietoje mūsų ritmika stringa, bet velniai jos nematė. man iš tiesų užtenka jo kvėpavimo, šiltų žvilgsnių ir švelnumo kai guliu jam ant kelių, jis pasidėjęs ant manęs ranką kartais ją vos vos judina ir kalabamės apie įv. dalykus. Manau jis ras moterį tinkančią jam, duodančią laisvės ir visko, bet nedabar dar. Negaliu apibrėžti, kad tarp mūsų kažkas nedera, bet kai abu žmonės (??) ieško pastovaus trūkumo ir skausmo tai man įdomu kokį aš trūkumą jam duodu. Gal tik tiek, kad visiškai prie jo nelendu. Nežinau. Jis turi dar (minimum) dvi merginas, besimėgaujančias skausmu jo atžvilgiu (na ten tos neišsipildę viltys, nesuteikiama, priešinamasi proga rimtiem santykiam), kurios irgi vaizduoja įvairiai krūtas ir jo nori. Man reikia susirasti kokią papildomą simpatiją, kuri kabintų mane panašiai kaip jis, bet jo nepamirščiau. Gal tai būtų skausmo harmonija, kaip tik tas. Minimalių prisilietimų nirvanos visiškai neatmetu, tik gal ne taip veikia. Įdomu, koks mano privalumas. Netiesioginė kantrybė? Kad nieko nesakau kaip iš tiesų yra, bet pati nežinau kaip yra, nes jei viskas būtų ok, tai norėčiau tik sexo. Na gal ir ne, žaidimų kokių gal, paįvairinimų. Jei viskas būtų ok, mane jaudintų tik vos ne kiekvieną vakarą laukiamas sexpointas. Šiaip tai gražu ir pozityvu, bet nepatikima, visiškai nepatikima, taigi laikinumo pozityvumas be pasitikėjimo. Nedrįsčiau dar ilgai pirma prie jo liestis. Nežinau, kažkodėl man atrodo, kad jei viskas būtų gerai labiausiai norėčiau tik sexo.
Ir dar prisiminiau gabaliuką istorijos iš Marqueso "100 metų vienatvės", kur kakžkuris ten jau vaikų vaikaitis negalėjo pamiršti savo tetos, nes būdamas vaikas kartu su ja miegojo ir taip kartu jie ne iki galo tenkindavo slaptus savo senmergės ir paaugliuko poreikius. Po to tas Aurelianas kažkelintasis subrendo, bet negalėjo pamiršti savo tetos taigi pas ją grįžo dezertyravęs iš kariuomenės. Teta jo irgi nebuvo pamiršusi ir jie vėl turėdavo tik jau labiau subrendusias kupinas jaudulio ne iki galo pastovias grumtynes lovoje. Netekęs kantrybės Aurelianas kažkelintasis išėjo vieną vakarą į smuklę kad pasičiuptų bet kokią vietinę merįgelę nervams ir smegenų spaudimui iš apačios nuraminti. Neatėjo tą vakarą į tetos lovą ir poto iš principo vaizdavo, kad ji nai jam neberūpi, galvojo kad šita taktika padės tetai (Armanta atrodo) labiau suprasti ,kad jai jo reikia. Ir ta taktika kaip rašo Marquesas, buvo klaidinga: teta per tą laiką susivokė kas vyksta ir kai Aurelianas kažkelintasis vėl, pamiršęs principus, norėjo sugrįžti jos pagrabalioti į lovą, ji jo nebeįsileido. Tai tik tiek kad pagal šitą analogą aš galvoju, kad jiegu aš savo simpatijos atžvilgiu kad ir po kokio pusmečio Anglijoje arba Indijoje (žiūrint kur jis bus), vaizduosiu nenorinčią ir neprieinamą, ar tai bus klaidinga taktika? Che, dar minčių moteriškųjų pezalų pasvarstymams, dar pelų į gyvenimo grūdus :)
Viskas puiku, tiesiog labai sumoteršikėjau ir supezalėjau, bet leidžiu sau megautis aprašomąja tiesa, kitaip ir neparašysi, nenoriu nueiti į pasaulinio slaptumo metaforas kai vietoj to kad parašyti "man iš tiesų užtenka jo kvėpavimo, šiltų žvilgsnių ir švelnumo", tipo išmesti maždaug "judančių kalnų transformavimosi į kietakakčius upelius, slenkančius žemyn žemės kūnu, žvelgiančių į hibridinės saulės akių vyzdžius ir prisilietimo, tarsi aukščiausios kokybės šilkas slystų Rytietiškų prekių pardavėjo rankose" - čia jei suprantat tas pats apie jo kvėpavimą, žvilgsnius ir švelnumą tik metaforom. Nežinau, man visai malonu rašyti laisvai, tiesiai ir tiesiogiai :) na su šilku tai dar visai patiko, kaip ekspromtu sugalvota metafora švelnumui. :)
Tai tiek