dfnd

Vat ir didžioji blogo pradžia. Vis norėjosi pradėt, bet vis tai ir telikdavo mintimi galvoje... O kai norą pastūmėjo ir reikalas, kai to nebeišvengsi,... Prasideda.

Apie mane - grafa, kurios nei noriu rašyt, nei jaučiu poreikį. Viskas atsiskleis su laiku, tačiau reikia... Nekenčiu aš žodžio reikia... "Noriu" štai kas, ansčiau ar vėliau, bet visiškai valdys mano gyvenimą.

Gera draugė perskaitė tokią pastraipėlė ir skubėjo ieškot manęs visais įmanomais būdais(kartais tą padaryti - iš tikrųjų laaaabai jau sunku). Sako "čia tu! čia tu!".

Aš būsiu rašytojas ir kalbėsiu teisybę. Gyvensiu nemeluodamas sau, kad ir kiek man šitai kainuotų. Aš būsiu vienas, vienas, vienas. Atkaklus, nelaimingas ir nepalaužtas. Būsiu laisvas - tai bus mano vienintelis tikras džiaugsmas. Žmogus gimsta tam gad gyventų laisvas - tokia yra jo dieviškoji paskirtis. Aš ją tesėsiu. Būsiu laisvas net šitame impotentiškų vergų konclageryje.

We have front row seats for this theater of mass destruction. The demolition committee of Project Mayhem wrapped the foundation columns of a dozen buildings with blasting gelatin. In two minutes, primary charges will blow base charges and a few square blocks will be reduced to smoldering rubble. I know this... because Tyler knows this.

Mąsčiau vis eidamas į darbą, kad iš ten atsiveria labai geras vaizdas... į Neries krantą, kur taip, velyvą vakarą, taip gražiai gyvai atrodytų kovos klubo paskutinio kadro vaizdas... Hmm... Gal... Kada nors...