« Angstliedchen | Main | Lietuvių kalbos gramatika »

Memuarai

Vol. 1 - Motyvacijos 0,0

Benaršydamas po virtualiasias kapines savo zip'ų archyve, atradau keletą visiškai senų kliedesių. Kažkada buvo tokia frankfurto litovcų interneto svetainė Motyvacijos 0,0. Sunkūs laikai tada buvo. Norėjosi neišprotėti, norėjosi keisti save, norėjosi, kad kiti tą suprastų ir t.t. Kokie jausmai, toks ir rašymas. Dauguma tų straipsnių, kviečiančių prisidėti ir kovoti prieš savo ydas, žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, buvo ganėtinai emocianlūs ir naivūs. Bet norai buvo geri...

Taigi "Pasaka apie ežiuką ir ožiuką"

Šįkart papasakosiu jums trumpą istoriją apie ožiuką, kuris neklausydavo mamos ir buvo taikus, ir apie jo depresyvų draugą ežiuką, kuriam skaudėjo širdį dėl pasaulio.

igel-front.gif

Taigi, gyveno kartą ožiukas, kuris neklausė mamos. Ožiuko visai nejaudindavo aplinkui vykstantys įvykiai. Jie plaukdavo jam pro šalį, kaip debesys. Na o debesų, kaip žinia, nesugaudysi.
Tuo tarpu, įvykių aplink netrūkdavo. Pvz. kiekvieną mėnesio pirmadienį, iš gretimo miško atžygiuodavo, trispalvėmis ir maodzedūno portretais nešini vilkai. Ir kol ožiai karštligiškai diskutuodavo
apie šių eitynių esmę ir prasmę, vilkai nieko nepaisydami praretindavo ožkų bandą ir laimingi ir sotūs pasitraukdavo atgal į mišką. Ožiuko tai visai nejaudindavo. Nes ožiukas manė gyvenąs demokratijoje.
Jam atrodė, kad vilkai nieko pikto nedaro, o tik tokiu būdu išreiškia savo nuomonę (o kaip žinia, demokratijoje savo nuomonę, visur ir visada, galima laisvai reikšti). Todėl, nors kiek ir keistoki tie vilkai, ožiukui jie nebuvo priešai.
Tuo tarpu, ožiuko draugas ežiukas kovojo ne tik su vilkais, bet ir su malūnais, ir su siaubu stebėdavo, kaip jo kaimynai avinai, kneždindavo savo galvas įnirtingoje konkurencinėje kovoje, kai tuo metu jų žmonos megzdavo intrigas ir ieškodavo laimės muilo operose. Ežiukas kažkodėl buvo įsitikinęs, kad tai reikėtų pakeisti ir planavo revoliuciją. Ožiukas - ne. Jis eidavo į diskoteką, arba nusipirkdavo naują plokštelę ir klausydavosi muzikos namuose. Ežiukas tuo tarpu, nutarė revoliuciją pradėti nuo savęs - nusikirpo savo spyglius ir netrukus tapo lengva auka gudruolei lapei. Dėl to, ežiuko draugas ožiukas labai liūdėjo. Deja, nebeilgai. Kartą, klausydams gedulingos muzikos ir nepaisydamas mamos draudimo, ožiukas užsirūkė cigaretę, užmigo lovoje ir sudegė su visa savo plokštelių kolekcija...

<...>

Štai tokia pasakaitė-mįslė, kolegos. Deja, niekas anuomet į šią mįslę taip ir nesugebėjo atsakyti. Net ir nemanė to daryti. Gal šįkart kas nors?