« January 2004 | Main | March 2004 »
kartais, kai viduj prišikta prišikta - jautiesi kaip tas namas su kiauru stogu ir švilpiančiais vejais. gerai tik kad dar karkasas laiko ;)
na bet užtenka pamatyt geraširdį, niekam blogo nelinkinti klouną, ir išsišiepi pats sau niūniuodamas kažką panašaus į Transilvanijos himną.
prasmatnus atsiminimai, prasmatnios skylutes virsta i praeities zenklus - pajuodavusius, bet dar izvelgiamus.
Ve rase apie senus ženklus 'juodojoj skylutėj', - stai kaip jie atrode pro foto aparato skylute:
dabar jei nezinotum,net neitartum, kad sie nuodeguliai slepia kruvas emociju ir linkmso klegesio. bet juk yra kas zinoir net...pamena;)
istorijos ratas apsisuko ir kraugeriski jaunuoliai besiplaikstant raudonom veliavom izenge i marmuru ir prabanga spindicius rumus.
tikrai uz ju stovi Maskva ir visa Dzerzinsio metro stoteles komuniagu partija.Babutes kaip visada buvo teisios.
o garsi rokeriu grupe pzymejo teritorija (kaip ir zymi visi zinduoliu patinai) ir patrauke i sekanti regijona skleisti raudonojo velnio isminties.
tai vis tik uz kiek pardavet tcevyne?
A brungiai?;)
ale kaip svarbu po saves palikt pėdsaką;)
o kartais neišeina kitaip
...o išeinant iš parko tobula europietiškumu šviečianti lenta paaiškino, ant kiek rimtoje ir pavojingoje vietoje buvom.
"Kankorėžiams nekryst!"
Šunyms nešykt!"
