saulės zuikutis
žodziai srūva
todel netylėsiu
aš niekuomet nebuvau teisus
ir nebūsiu
būsiu tikras savo neteisume
iš naujo atrasiu
milijonus beprasmiškų prasmių
kaip mažas saulės zuikutis
manyje gimsta pavasaris
ir akylai stebi migruojančią aplinką
saulės zuikutis netūri naturalių priešų
išskyrus mėnesienos vilką
iš lėto naikinantį šviesias saulėtekio mintis
atimantį bet kokia viltį
pavirsti velykiniu triušiu
ir viena nuostabią dieną
kartu su krienais
kiaušiniais
žibutėmis
patekti ant jūsų stalo
Comments
(: geras velykinis eilerastis. as kaip 'zurnaliste/leideja' tureciau isleisti tavo eiliu rinkini :D.
o siaip pradzia man patiko, zjb "busiu tikras savo neteisume". kartais isvis nei teisumo, nei neteisumo nebelieka.
Posted by: elena | April 11, 2007 3:04 PM