cinikas

siandien nesijauciu nei piktas nei pavarges
nei alkanas
nei dar kazkoks nesijauciu
as siandien
jauciuos jaucianciu
vejo kvapa
paglostanti
ranka kazkur uztruksta
kitimo metas
viskas bunda
bunda bunda
taciau prie laidotuviu namu eiles nemazeja
grazus tokie vainikai buvo nesami
matyt brangus
negaila matyt
geras zmogus matyt
siuo metu ko gero jo jau nebematyt
norint pamatyt tektu israust maziusiai du metrus i apacia
atlupt gerai uzpakuota deze
ir pamatyt
keblu ir sudetinga
nesuprantu tu dirbtinai sukeltu kliuciu romantikos
romantiskas as
siandien atsibudes
tasiausi su savo dviraciu monstru
buvau mesapotamijoj
maniau neegzistuoja
taciau nifiga
viskas kaip paveiksliuke
tarp dvieju upiu
uzliejamos derlingos pievos
daxuja nesibaidanciu laukiniu gyvunu
jokiu zmoniu veiklos pozymiu
tik kartais prazyziantys uodai naikintuvai
radau kaukuole su ragais
stirninui kazkada tas kalcis priklause
daugeliui kazkaip slykstu
o man pasirode kad cia pavasaris eme ir padovanojo
va butent asmeniskai man