cinikas

paklaidžioje koki 15 minučių, užsirovėme ant čiauškančių mergaičiukių, kurios puolė mus vest per kažkokius pramoninius kiemus. Ir atvedė - dažasvydžio angaras plačiai atlapotomis durimis susiurbė mus i vidų.
Laiptai vedantis į dangų:

šimtai ivairiausių išmierų padangū ir scena pakibus kažkur palubėje:

publika ivairi - nuo žvaliai atrodančių blondinių iki oldskūlinių metalistų ir per senusių hipių tokių kaip aš.
ant scenos užsikabaroja jaunieji Rest in peace. Girdisi kad vaikinai groja - girdisi kad pankrokas, tačiau erdvė sumala viską ir krūvą ir mūsų ausims pasiūlo gana ispūdinga makalynę kurioje sunku išgirsti atskirus instrumentus.
pradeda pogintis vietiniai rimtai atrodantys vyriukai.
antri groja Virvės. Va dabar žinosiu kad Morisonas visai nenumiro o gyvena ant Telšių ir toliau kažką brazdina. Ir tegul. Žodžiu salė prisipido :this is the endų muzikytės ir hipiškos nuotaikytės. atrodo kad trūksta tik saldžių dūmų kvapo;)
paskui Dr.Green. Garsas geresnis. Po gabalo pauzė - pasirodo elektra biški nedraugiškai nusiteikus Greenų atžvilgiu ir karts nuo karto juos papurto. Bet po to vėl ska tampa kūnu ir dešimtys šypsenų ir betrepsinčiu kojų sako - viskas gerai :)
na ir rankos:

pasirodo tam keistam triukšme sugebėjau išgirst keleta naujų Grenų gabalų - irgi rezultatas.
paskui iš kažkur atsiranda Slopy Livin. Na klausausi nenuosekliai tik matau G beskaitanti teksta iš lapuko - nu kaip koks revuliucionierius.
matos kaip visų jegos senka, alkoholis irgi daro savo ir kojos jau trepsi nebe taip energingai.
na po to dar valanda besitrynant angare, o po to šilta dailiokų bendriko salė - dėkui Akvilei.
5 ryto sutūtavo traukinys ir Talšiai mūsų jau nebematė:)