Pasaka be galo
Pagaunu as zuvi auksine, o ji savo laisve ismaino i tris norus.
Pirmas noras : Noriu nenoreti
Antras noras: Noriu, kad trecia nora susikistu i savo auksine sikna.
Burtai pradejo veikti, o kai baigesi atsiduriau ten, kur buvau is pat pradziu.
Ok, pabandom laimes ieskoti siapus veidrodelio.
- Atspindeli, atspindeli, kas pasaulyje ...
- Eik tu nx!!! ,-sako veidrodelis.
Kelione prasidejo.
Visi i kelione ka nors pasiima, o as viska palikau. VISKA iki paskutines minties apie viska.
Priejau gryba.
-Am, -sakau as.
-Om, -atsako grybas.
Susidraugavom vienzo.
Taigis keliauti pasirodo reikejo visai i kita puse. Samone, pasampne, tunelaiai, sapnai, burtai ir pagaliau kosmosas. Kosmosas. O toliau?
Toliau - Viskas!
Issigandau, suprakaitavau ir pradejau rekti:
-Noriu, kad visada butu nieko nebuvo!
Zuvele tik pirstelejo vietoj atsakymo.
Viska as supratau, viskas yra visaip kaip tik susigalvosi. Tik nenusigalvok.
Taigis priejau krizkele:
I kaire: greiciau prieisi
I desine: leciau prisivis
I trecia: As
Uuu! Mano kelias! Vienintelis! Niekieno neitas! Mmmm!
Einu, viskas sekasi, viskas nuostabu, visi paveza... Gyvenk ir zvenk! Pagyvenau, pabodo, pavargau, pavakarejo.
Sutemo, nors per aki durk, nutilo, niekuomi nesmirda, nieko neuzciuopiu. Pabandziau dar palaizyti, bet liezuvio neaptikau.
-numiriau, -pamaniau.
Giltine priejo, delgele ibruko ir "cia nepyk, bet man reikia biski, na manau tu susitvarkysi".
-Nieko sau misija, - pagalvojau.
Prisiminiau, kad to i ka brukti as jau nebeturiu, todel misle iminiau, dalgele istirpo, o su ja ir viskas aplinkui.
Taigis nei tamsu, nei sviesu, nei is viso kaip nors.
Gera, o pagalvoti ka nors baisu.
Laukiu. Atrodo prabego visas imanomas laikas, o kai pasisukau tai varzteliai visai atsisuko.
Pradejau suktis kazkokia spirale kaskart vis save visa is naujo atkartodamas ir kaskart atgal sugrizdamas.
- As tiesa! - pagalvojau.
Bet dar pries pagalvojant trenke i mane zaibas, todel tai, ka sugalvojau po to, buvo visiska nesamone.
Pradejau viska neigti ir save pirmoj eilej.
-Na dabar jau tikrai NIEKO, - pamaniau.
- Pamanei, - atsake NIEKO.
Meciau manyti, o su tuomi ir pats nukritau.
O kai iskritau, suvokiau, kad esu CIA ir DABAR. O aplinkui viskas auksu ziba ir zuvimi dvokia.
Gerai, kad dar liko trecias noras...