chp

Love, sex and unity
Kažkaip neišeina negalvoti, kas bus po to. Visi skanduoja: postmodernizmas, žinių visuomenė, globalizacija. Vieni rėkia, kad bus geriau, kad atsiras protingi robotai, viskas automatizuosis, ir mes turėsime begales laisvo laiko, kurį skirsime pramogoms, savišvietai, kultūrai, kad pajusime tikrąjį laisvės skonį, kiti, kad mus dar labiau įkalins moderniosios technologijos, kurios mus visur prižiūrės, ir mes pasidarysime šios savo susikurtos sistemos marionetėmis, treti sako, kad viskas išliks kaip buvę, tik keisis gyvenimo pobūdis, ketvirti, kad nekontroliuojamas chaosas, penkti, kad dabar vyksta istorijos pabaiga ir t.t. Vienžo kiek žmonių tiek nuomonių, nes net ir patys protingiausi pasaulio vyrai pripažino, kad mokslas nebegali pilnai to paaiškinti, nes viskas keičiasi per greitai ir sunkiai prognozuojamai.
Madingiausia dabar turėti savo nuomonę, kurią susilipdai iš visų kitų, ir kuo garsiau išrėki visą tą marazmą, tuo tavo nuomonė teisingesnė ir tuo tavęs labiau paiso.
Kaip atrodys žmogus po iolikos ar daugiau metų?
Kažkaip įsivaizduoju ala Orvelišką kabiną, kurioje tiekiamas biologinis tirpalas ir žinoma elektra. Tu užsivilkęs kostiumą, kuris elektriniais impulsais dirgina visus penkis tavo jutimus, jame įmontuotas dirbtinis bibys/vagina, linzes-ekranai, pūslė skrandžiui/liežuviui dirginti, kvapų generatorius, o už papildomą mokestį ir antigravitacinė sistema (jau vakar mokslininkai padarė taip, kad kūnas svertų du kartus mažiau, ir patys nesuprato kaip taip gavosi). Tu gyveni virtualiame pasaulyje, rinkdamasis įvykius, draugus ir net sugulovus, kuriems suprogramuota (žinoma už papildomą mokestį) meilės opcija. Ir tau nieko daugiau nereikia. Tu savo noru "įsikalinęs" tam tikroje matricoje, nes taip daro visi kiti.
Nesąmonė! - niekas nepakeis gyvo bendravimo, "tikru" apsikabinimu tusofkėse, besiraivančios blondinės ,šlapiomis akimis pašonėje.
Sąmonė! - tai bus visuotina ir visi prie to taikysis. Ir tu mokėsi prie to prisitaikyti, nes tai bus įdomu. Nėra nepakeičiamų žmonių. Nėra nepakeičiamos žmonijos. Nėra....
Bus viskas, ko tik tu geisi. Tu galėsi skraidyt be sparnų, tave pastoviai rodys per CNN, vairuosi Porsh... ne kosminį laivą! tu "turėsi" viską ko tik geisi, o tai ko tu geisi (tavo poreikius), tau formuos kiti - gudresni už tave. Ne?
Apsidairyk dabar:
ryte tu negali be kavos, tau reikia madingų drabužėlių, tau reikia eiti į kiną, diskotekoje tau reika “kažką” suvalgyti, tu jau buvai “Akropolyje”, tau reikia daug mokytis ir dirbti, tu turi atostogas, per jas tau reikia važiuoti i užsienį, jei esi lietuvaitė, negali gyventi be kosmetikos, o jei kalifornietė – be silikoninių implantų (ir be kosmetikos;), tau reikia...
Ok, ok - tu pats nori viso šito. O gal tai ko tu nori sufleruoja reklama, filmai, draugai, žiniasklaida ir t.t.? O ar tau viso šito reikia, ar šito viso reikia tavo visuomenei(bendruomenei), kad tu taptum “normaliu” jos nariu, uždirbančiu(ir žinoma leidžiančiu) pinigus, ir tu neturėdamas pasirinkimo, turi juo tapti?
O kas yra “normalus” pilietis ir apskritai, kas yra "normalu"? Pagalvok.
Tarkim pabandyk ateiti i Gravity su fufaike ir savaitę neplautais plaukais - į tave tikrai kreivai žiūrės, ai ne... tavęs neįleis, nes atrodysi, kaip "nenormalus". Arba nusilengvink prie seimo rūmų, juk nusilengvint normalu. Amsterdamas dvokia myžalais, ten pilna normalių “bepročių” su nuskridusiais stogais ir ten- “tai” yra normalu, ten galima traukti suktinę pagrindinėje aikštėje ir policija tavęs mandagiai paprašys to nedaryti viešai, o užsukti į artimiausią "coffeeshop". Viešai pabučiuota musulmonė gali sėst į cypę, o kažkurie afrikiečiai savo bažnyčiose atlieka ritualines orgijas. Ir tai yra normalu. Siaurakakčiui debilui duoti tau į nosį yra "normalu", o tau gauti į nosį - "nenormalu".
Tu esi viso šito tau sufleruoto “normalaus”gyvenimo ir sufleruotos laimės "kalinys" - socialinis kalinys, kuris kažkaip sukasi ir bando išgauti kažkokios laimės iš aplink vykstančių procesų. Tave riboja įstatymai, moralės normos, papročiai, aplinka, vertybės ir t.t.
Jei tai pradedi suprast ir pradedi galvot, ką tu čia veiki apskritai - tau skubiai pakabina “dievą” danguje ir grumojančiu pirštu parodo į viršų. Geriau pakabintų veidrodį ant sienos ir parodytų ;)
Tai kas tada lieka, jei tai yra tik visuotinai ribota ir puikiai surežisuota fikcija?
Meilė! O kas ta meilė?
“Palmoliv” myli tave, bent jau tavo mamą ir vonią – nueik ir pažiūrėk.
Jei rimtai - to nepaaiškina joks psichologijos guru, arba paaiškina primityviame lygmenyje, o toliau tabu, kurį patirti turi pats, ir nei žodžiais, nei mintimis nepaaiškinsi. Gerai, kad nors šito žodžiais nepaaiškina, nes jei paaiškintu kaip ir šitą daryti “teisingai”...
Meilė yra kažkas, nuo kurio iš pradžių būna gerai, o po to tiek pat blogai.
Tu pasakysi, kad patinka įsimylėt ir skristi ant sparnų, bet nutylėsi, kad po to tenka tėkštis ant žemės ir galvot, kad viskas nebeturi prasmės, ar dar blogiau: išsinuomot automobilių eskortą ir “Versasy;)” suknelę ir “dievo tarnui” prižadėt, kad mylėsi amžinai, o kai "visa šita" kažkaip išblės (visada išblėsta) - kankintis kažkokiuose įsipareigojimo gniaužtuose ir bandyt kažką kažkaip išspausti, vėl pamilti iš naujo, pažinti giliau, atrasti...
Bullshit!!!
Tu jau dabar gyveni tokioje "matricoje", kur tave "turi" visi ir dulkina smegenis per visas tavo penkias jusles ir jau dabar tu pats sau nepriklausai!
....
Bet jei viskas yra "taip", tai kaip iš to išsivaduoti, tai kas žino, kas yra tikra laimė, “meilė”, kas žino, kas yra tikra laisvė, kuri nepriklauso nuo jokių aplinkybių, suflerių ir pan.?
KAS?
tu (ir tik tu)!
O kas esi tu?
TUu...
?
;)