Audro

Esu tualete. Yra trys kabinos su durim ir jos visos užimtos. Labai noriu myžt. Einu prie tolimiausios ir pradedu myžt ant durų rankenos. Lengvumas aplanko mane ir vos tik užsisegu klyną, atsidaro pastarosios kabinos durys. Išvystu ne ką kitą, kaip devintos klasės kūno kultūros mokytoją G.V., taipogi žinomą Karabaso pravarde. Įžvelgiu plačią šypseną tarp užžėlusios barzdos ir suprantu, jog nusipelniau bausmės. Nusileidžiu metaliniais laiptais, pritupiu susiėmęs delnais kelius. Jis prieina prie manes ir užsimoja ranka. Užsimerkiu ir bandau nusiraminti, apie nieką negalvoti, laukiu to pliaukštėjimo per veidą. Praeina kelios akimirkos ir išgirstu pliaukštelėjimą. Keista, kad nieko nepajutau, gal tikrai negalvojimas apie nieką nuima skausmą. Atsimerkiu, pamatau dar platesnę šypseną ir suprantu, kad mane apgavo. Įtaręs mano klastą, Karabasas suplolo rankom. Ir štai aš atsimerkęs, gavoju kaip mane apgavo ir matau atskriejančią, riebų ir mėsingą jo delną. Tiesiai man į žandą.

Pabundu ir juokiuosi.

Atsirandu. Prieš akis išlenda lentelė siūlanti įsigyti ginklų. Išjungiu ją ir išlendu iš šešėlio. Bėgu link artimiausių durų per netikros saulės nušviestą netikrą smėlį. Įbėgu į vidų. Ten daug visokiausių dėžių. Akių kraštu matau statistiką, kad miršta mano kompanjonai. Aš pradedu stumdyti dėžes ir per jas šokinėju. Vienu metu sunku užšokti nuo vieno pakilimo ant kitos dežės. Šokinėju šokinėju ir niekur neužšoku. Tada pasiaukštinu tą vietą ant kurios esu, su kita dėže ir užšoku ant dar kitos dežės. Op op ir aš jau ten kur norėjau būti. Čia randu vaistinėlę ir porą maišų. Juos atidarau, o ten visokie termosų dangteliai, išmarginti įvairiausiais raštais, taipogi įvairiausių spalvų flomasteriai (salotinį, žalią, geltoną, oranžinį, žydrą deduosi į kuprinę), randu ir kažkokią dirbtinės odos tašę , kurią persimetu per petį.
Čia pat iš už pravirų durų išlenda priešininkas ir pradeda šaudyt į mane. Aš išsitraukiu pistoletą ir šaudau atgal į jį. Jis išbėga į lauką ir lenda į artimiausią rūsį. Aš nuseku paskui jį. Esame mažam rūselyje. Jis šaudo į mane ir jam baigiasi kulkos. Aš šaudau jam į galvą ir stebiuosi, kad jis nemiršta. Baigiasi kulkos ir man. Pasiimu peilį, išsitraukia peilį ir mano priešininkas. Vanojamės peiliais. Aš prieinu prie vaistinėlės ir bandau pasigydyt. Nepasigydau, ir sakau priešininkui "kažkokia nesamonė". Abu sustojam pjaustęsi. Pasivaišinu priešininko cigarete, einam parūkyt į lauką. Ten iš patalpos kurioje šokinėjau, išvirsta dar du priešininkai su dideliais ginklais. Aš jiem sakau "e chebra, davai aš parūkysiu ir tada galėsit mane nušaut". Jie sako "jo, gerai".

Pabundu.

Kai nusiperku saulėgrąžų poką
Ir pamirštu jį prie kasos.
Kaip tas žodis...

Nustojo groti repas,
Nutilo marijos radijas,
Nebešviečia lemputės ir skaičiukai,
Gerai, kad spėjau išsivirti kavos.
Sukuosi cigaretę ir einu parūkt,
Baigės elektra.

Dar Vakar
Garso takelis - Jimi Hendrix Experience albumai "Electric Ladyland" ir "Are You Experienced" (kai kas ant repyto, kai kas praleista), SC albumas "Baltijos Tigras".
Torčius - kava ir cigaretės.

O Šiandien
Garso takelis - Tibetiečių mantros "Ohm Mani Padme Hum" jutūbas, Panoramos ir kažkokio bajavyko garsai.
Torčius - cigaretės

Mažinant nuotraukas ir alus su baptazia

Prieš savaitę buvau Commune Art'e pas draugus ir žiūrėjau filmą Howl's Moving Castle.
Iš pradžių kiek keistai buvo. Vaikščiojanti pilis, kalbanti ugnis, gražiai nupiešta gamta kartais priminė Nepalą. Sakiau iš pradžių kiek keistai buvo, tai toliau buvo dar keisčiau, kai įsijaučiau į filmą ir gaudžiau kiekvieną žodį ir kadrą ir istoriją. Stipriai sujaukė mintis ir teko apgalvoti tai ką filmas sakė. Linkiu pažiūrėti.

O šiandien buvau prieštaringai vertinamame G27 ir jo penktame aukšte įsikūrusios chebrytės kassavaitiniam filmo peržiūrėjime. Šiandien buvo du video. Pirmas vaizdas apie tos pačios chebrytės išvyką į latviją ir estiją ir ten vykdytus aktus. Juokingas estas su rudu ploščium ir ta vieta šiauriau Rygos prie jūros, kur visi stoja. Antras vaizdas buvo Exit Through The Gift Shop. Kažkuris kino teatras prarado 10 pinigų, o aš iš patogaus fotelio tai juokiausi tai stebėjausi. Kolega po filmo sako "na tai ar čia tikras filmas ar ne". Sakau "tikras, juk matėm". Vaizdai matyti labdarių infošope knygoj apie gatvės meną. Na ir visokios emocijos ir nematyti aktai. Patiko.