Life is a bitch.
Fuck it.
Ne ne.
Tai vis sugebu susigadint kūną.
Vagina between my nipples.
O lyg to nebūtų gana, tai ir mintį susigadin(a)u.
Paranoid shizoid.
Bet nėr čia ko.
Sanatorijoj dažniausiai būna smagu.
Kaip antai.
Sėdžiu ir noriu į visparį įkalt alaus.
Tingiu eit, o dar vyr. slaugytoją gal prikelsiu.
Atidarau šaldytuvą - penki litrai jojo.
Vieną atidarau paragaut.
Skanumėlis veikia.
Užkemšu ir dedu atgal.
Po keleto minučių einu to pačio pabaigt.
Ką čia, kad jau pradariau tai reik ir pabaigt.
To pasekoje su kolega geriam per skaipą.
Veidrodžio draugija jau nebe tas.
Sako "iki trisdešimties turi atrast savo kelią".
Jo, gerai.
Sunku prisiverst daryt dalykus.
Įgijau metronomą.
Tai per penkias dienas gal porą valandų su juo padraugavau.
Turiu knygutę su eismo taisyklėm.
Tai tik iš paveiksliukų pasijuokiau.
Žiogai iš tiesų padeda nuo karpų.
Per operatorinę prikišau prie "motininės" tai anas apspjovė rudu skysčiu.
Ką tu, ką tu.
Sumažėjo, ir beveik nebeliko jos.
Reiks išnaudot dar šitų gyvuniukų saviem tikslam.
Ketvirtadienis buvo "šitas dėl to, šitas dėl to, šitas dėl to" diena.
Vėl nustebino realybės šou.
Ir buvo prieita same ol' "to daugiau nedarysiu, ano irgi, ir dar va to".
Gal taip ir bus yra.
Ai, ir visos parkės nuo noro turėti.
Norėti turėti savo butelį.
Norėti turėti savo lėkštę.
Norėti turėti savo erdvę.
Norėti turėti savo ekraną.
Realybės šou, atsigerti, parūkyti, bilietą, žmogų, supistą lazdelę.
Pernai buvo keleto mėnesių laikotarpis, kai negėriau alkoholio.
Kaip čia išreikšt raidėm tą krenštimą...
Kažkoks vabzdys ant monitoriaus nutūpęs, tai su pele prie jo vedžioju ir jis gasdinasi.
Atsiprašau, gamta.