Penktadienį važiavom pas Lee "Scratch" Perry. Smagi kelionė, nors "pagrindinė dalis" buvo nesamonė. Na koncertas. Kodėl? Salė per didelė, pirmos dvi apšildančios grupės visiškai "nivtemu", trečia "vtemu" tik pateikimas visiškai nepatiko (kaip lietuvoj būna "ac/dc projektas", tai ten buvo, galima sakyti, "the skatalites projektas", tačiau seni ir geri gabalai skambėjo visiškai apgailėtinai. McCook'as vartosi grabe. Na ir desertui pats Mokytojas, Granddubmaster, Ponas Lį "Įbrėžimas" Peris. Bosistas pavaro kartais "senų gerų boso linijų", būgnininkas groja regį su gražiais perėjimais, gitaristas per improvizaciją išpūtęs akis nežino ką daryt, o ir šiaip groja kažkokį bliuzą, klavišistas(/-ininkas) panašus į Mos Def, bet tai jam nepadeda ir aš jį nuteisiu "gaidiena". Regis blogiau ir būti negali. L"S"P pasirodo scenoj su "firminiais" drabužiais (kepurė su daug blizgučių, nuo kurių atsispindi šviesa, juodas švarkas su etiopijos vėliavom, kosminės kelnės ir batasi su tikrai daug našyfkių). Mikrofonas papuoštas, lenkiasi ne sykį žiūrovams, kartoja "I love you", iš raudonai dažytų plaukų pasidaro du ragus, kartoja "dža" bet tai jam nepadeda. Galvoju dabar, gal geriau būtų, kad senus Perrio įrašus per tą visą soundsystem'ą paleidę... Bet minia šokinėjo ir džiūgavo. Daug lietuvių, dar daugiau latvių (:)). Ir negalvokit kad kelionė buvo prasta, ar kad gailiuosi važiavęs. Koncertas dar ne viskas.
Vakar vakare pasibeldė į duris Mozė. Pradžioj buvo linksma, bet paskui reikalai pakrypo kita "ai na man vienodai, noriu miegot" vaga. Taip nebūna.