« Sesija | Main | Įsitikinimai. »

Pyktis.

Ir iš tiesų - nesuprantu. Vatafak?

Čia vienas žmogus vis pyksta dėl kažko ant kažko. Maždaug "blet, čia pisa protą. Noriu pasikeist mokėjimo planą, tai kiti irgi šūdas, ir dar rimokėt reikia, ir telefonų neduoda gerų". Ir panašiai. Ė, pala pala. Tai jei nepatinka, kažkas, tai kokio bybio čia vis rėki? Atsisakyk paslaugų ir viskas. Verslininkai dėl to ir yra verslininkai, kad moka kalt bapkes ir tai daro gan sėkmingai. Nepatinka teikiama paslauga - atsisakyk arba užsičiaupk (na arba neužsičiaupk bet vis tiek naudokis, bet čia toks saves pisimas, man regis). Tas pats ir su maisto kainų didėjimu. Nepatinka, kad pabrango duona? Užsiaugink pats. Nepatinka, kad vietinis prekeivis pabrangino žolės kainą iki 50lt už gramą? Užsiaugink pats. Tokių šūdų galima prisigalvoti daug. Bet, vartotojai neturi teisės pisti proto, prekeiviams. Arba naudoji arba nenaudoji? Na nebent prekė yra chūjova. Ar kaip čia?

Comments (18)

alus:

na, norėčiau paprieštarauti, kad nevisada galima pasidaryti pačiam. net ir pvz užsiauginti grūdus/žolę/vaisius/daržoves sugeba ir gali ne kiekvienas. todėl tie negalintieji mano, kad turi teisę reikalauti geros kokybės prekės, nes jie už tą prekę moka pinigą. konkurencija ne visada suveikia ir vartotojas ne visada gali pereiti prie konkuruojančio prekės/paslaugos tiekėjo, nes idealių pakaitalų surasti ne visada pavyksta, o ką daryt, jei žmogui patinka būtent ta duonos rūšis ar to barygos produkcija? tai vat ir lieki prie to paties ir keikiesi.

Alus - taip, tai tas ir yra, kad jei nusubodo rėkt koks čia šūdas, tai a)užsiaugini/pasidarai, b)supranti kad negali užsiaugint/pasidaryt ir perki. Bet kodėl perkant dar reik burbėt? Juk čia vartotojas perka, kuriam reikia tos ar kitos prekės/paslaugos. Nepatinka - neperki. Ar ne? Blet kažkaip čia nesiguna aiškiai išdėstyt man minčių sekos :)

d.:

Nu kodėl. Parėkt gali, jeigu, pvz, be jokios priežasties kaina pyst ir pakyla. Jeigu tu pripratęs 20 metų kasdien pusryčiam ėst sumuštinius, o pakyla visų duonos rūšių kaina iki begalybės, kaip tada? Vistiek atsisakyt ir nebevartot, ar rėkt ir pist protą kad sumažintų kainą? Kai niekas nieko nesako ir nulenkę galvas sėdi, tai irgi šūdas biškį, man rodos. O ir šiaip paburbėt ir pasikeikt visai į naudą. :)

d. - na jo, jei kaina pakyla astronominėm kainom, tai nebdausi gal. Bet ir tą "astronominėm" kaip kas supranta. Na ten mano pavyzdys apie duoną gan chūjovas, bet na tipo blet... Aš jei būčiau prekybininkas, kuo, tikiuosi, nebūsiu, tai pajusčiau, kad va mano produktas zajebys ir jį perka, tai norėčiau kuo daugiau bapkių pasidaryt, tai kodėl gi nepadidinus kainos (aišku, visada yra visokių kitų išeičių, kaip, kad, įrengti automatizuotą kokią gamybos liniją ir atleist keletą darbuotojų, ar pradėt gamint šiek tiek chūjovesnį produktą iš pigesnių medžiagų ir panašiai (čia to specialybė moko, įsivaizduoji? :))). Blet visai susiparinau :)

jeigu aš kasdien lenkiu galva ir sąžiningai dirbu savo darbą, kad uždirbčiau kapeikyčių, tai norisi:
a) turėt į ką tas kapeikytes iškeisti;
b) galėt rinktis iš dviejų dubenėlių geros košės, arba dubenėlio geros košės ir dubenėlio blogos košės, o ne penkių pakelių sintetinio maisto;
c) žinot, kad kam nors bus nepx, jeigu ta koše paspringsiu ar nusinuodysiu.

diy approach zjb, jei gali savarankiškai skrudintis kavą ir pasilituoti laidus, bet juk yra dar melejonas dalykų, kuriems išmokti neužtektų viso gyvenimo ir kurių nepasidarysi turėdamas plaktuką ir Pjūklą.

pagaliau, norisi daryt, kas patinka ir kas gaunasi, o man įdomiau įsiprasmint save maigant mygtukus, nei ariant lauką. taigi, pasiūlymai?

ve:

"Tai jei nepatinka, kažkas, tai kokio bybio čia vis rėki?"

noriu -- ir rėkiu. nenorėsiu -- ir nerėksiu. ;)

katiba - nieko nesupratau beveik.
ve - na ir rėk/nerėk. Kažkaip nematau, kad rėkims, šitu atžvlgiu, kažką pakeis, nors sedėt ir nieko nedaryt - ne išeitis.

ve:

jei rėkimas turi auditoriją yra galimybė, kad kas nors "išgirs tavo skausmą" ir pasirūpins problemos sprendimu. bet čia chuinia, neesamo dalyko argumentavimas ;)

kartais iš rėkimo kas nors būna, kartais nebūna, kartais užpisa, kartais neužpisa, kartais geriau rėkt į suinteresuotą ausį, kartais pochui kaip geriau, norisi tiesiog parėkt. būna visaip (tm)

juokingiausias čia gal yra tavo postas, bo gaunasi tox niurzgėjimas apie tai, kad kiti niurzga. pats atsiduri kritikuojamoje pozicijoje. chi :)

opit:

"Tai jei nepatinka, kažkas, tai kokio bybio čia vis rėki? Verslininkai dėl to ir yra verslininkai, kad moka kalt bapkes ir tai daro gan sėkmingai."

pzdc, audreli, varai kaip koks SSE Riga studentas :)
kokia yra kapitalistinės ekonomikos logika? to make everyone happy and content?
turbūt ne -- turbūt krušti žmones tiek, kiek įmanoma, bet truputį per mažai, kad jie viską mestų ir išeitų pas konkurentus.


ve - kažkaip tas rėkimas, šiuo atvėju, toliau virtuvės neišeina.
opit - kas yra SSE Riga studentas?

opit:

sėkmingų ir optimistiškų ateities verslo lyderių mokykla.

opit - na, tikrai nebūsiu verslo lyderis ar verslininkas, tai ne man. Nors, specialybė moko to, tačiau ar būtina kažką daryti pagal popiergalį? Pala, apie ką mes čia.

opit:

kad šneki kaip toks.
"vartotojai neturi teisės pisti proto prekeiviams", imho, yra gan kraštutinė laissez faire išraiška. tipo, tikėjimo, kad rinka susireguliuos ir pati atsirinks geriausius/kokybiškiausius/pigiausius produktus.

opit - bybis žino, gal ir lėva atmaskė, bet, taip vadinami, dėstytojai, šitą kiša. Mano pateiktu pavyzdžiu, klientui baigiasi sutartis. Jis nueina pas tiekėją, sako "siūlykit geresnes sąlygas arba išeisiu" "nesiūlysim" "oi, tai kaip čia jūs...". Čia šiandien taip buvo. Blet, vis tiek nesuprantu. Juokingiausia, kad klientas, matyt, nepaliks paslaugos tiekėjo.

na, kad ir "rinka" viską sureguliuoja, tik kaip žinia būtinųjų prekių paklausa yra neelastinga, o tai reiškia, kad nesvarbu kiek kainuos batonas, vis tiek "vartotojai" neturės nei ypatingo pasirinkimo, nei didelės galimybės daryti įtaką.

o mano pirmas komentaras buvo apie tai, kad nesidalina žmonės į pasyvius "vartotojus", kurie nieko kito nedaro, tik vartoja ir aktyvius "gamintojus", kurie gamina ir todėl turi teisę diktuoti sąlygas. kiekvienas dirbantis kasdien pabūna ir vienu, ir kitu. tai gaunasi, kad žmogus žmogui vilkas, ir tiek. nieko naujo.

katiba - na, net neturiu ką pasakyt. Visiškai sutinku. Šiaip čia, kaip matau, buvau neteisingai, suprastas, bet tiek to :)

opit:

jeigu norėjai pasakyt, kad daug niurzgiantys užpisa, tai irgi sutinku :)

opit - na, jei viską suglaudus į vieną sakinį tai jo. Ir tie kurie niurzga bet nieko nieko nedaro. Na o ten viskas kitas tai išvedžiojimai ir kartojimaisi.

About

This page contains a single entry from the blog posted on January 21, 2008 10:13 PM.

The previous post in this blog was Sesija.

The next post in this blog is Įsitikinimai..

Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.

Powered by
Movable Type 3.35