Audro

Blin,

džoint protekšen su gliukozaminu. Dabar sėdžiu ir žvengiu prie kompo. Įdomu ar ten gkliukozamino būna.

O šiaip tai diena kaip diena. Buvau kino tęętre skalvija, tai ten, na, galima sakyti pasimatymas vėl buvo. Tai atvariau pusvalandžiu anksčiau, pakalbėjau su Rūta, poryt į berlyąn išvaro savaitei, po to grįžta ir ivaro devyniems mėnesiams į prancūziją. Apie ką aš čia. Tai su ja pakalbėjau, nuėjau prie operos, pasiėmiau 15minučių kaip priedangą (gazetą) ir gliukozamino biškį. Vienas. Su hitleriu. Tai techniškai dviese. Blin. Ą tai nuvarau į skalviją, gliukozamino įveiktas perku kavos. Viskas OK. Išeinu parūkyt. Grįžtu atgal. Pastoviu, sutinku draugę. Einam vidun. Randam vietą. Pradeda rodyt.

O ten buvo jaunųjų kino režisierių darbai. Nu tipo studenčiokų ir vaikų. Tai rodė devynis klipus jų sukurtus ir vis su kitokia daina fone. Tai pirmas buvo su Hendrix'u prie operos, kur rūkė miške. Antras su "olveis luk on ve brait said of ve laif" ir ten švilpauja fone. Šokiai lietuje vingio parke. Niūru. Paskui rępas su krepšininku, ten jis fykes rodo ir groja rępas. Lyg prie dizaino kolegijos. Po to, blę, groja muzika ir "kur aš girdėjau šitą". Gliukozaminas priminė, kad čia lagamino turinys. Susigriebiu už veido. Net nepamenu apie ką rodė, bet rašau Marčiui, kad mus rodo per didelį ekraną. Po to klipas kaip ten išžagint norėjo, bet nušovė su faithless gabalu čilautiniu kažkokiu. Vėlkiau gravel klipas. Ble. Visai europietiškas rokas ten. Prablaškė. Klipas, mano nuomone, geriausias. Ten toks 3d kvadračiukai, daug jų ir spalvoti, tai patiko. Užskaičiau. Nors imk ir į tv grūsk. Grųsk. Nežinau kaip. Dar po to kakžkas, dar ten... Tai va.

Po to po kurio laiko repeticija, tai šūdas, vieną gabalą sugrojom, bėdos su aparatūra, šiaip parkės. Tai gliukozamino dar. Namo.

Pamiršau net apie ką visą dieną norėjau parašyt.

Šūdas.