įliuzijų išpardavimas
Dėmesio Dėmesio
Naujos ir nuostabios. Spalvotos ir bespalvės
Ryškios ir blausesnės.
ĮLIUZIJOS
Kiekvienas ras tinkama sau ar savo artimajam.
Specialus baisių įliuziju skyrius kaimynams,
saves besigailintiems nevykėliams ir TAU.
Jis numetė ryšulį ant stalo, apsisuko ant bato kulniuko, kaip visada mėgdavo ir išdidžiai išėjo. Orumas ir savigarba paklusniai nutipeno jam iš paskos. Norėdamas visiškai juos įtikinti jis dar metė keletą sarkastiškų pastabų krupje.
kai visi mokosi aš mėgstu sėdėti
kai visi stengiasi aš sėdžiu
kai visi dirba aš prigulu.
kai visi džiaugiasi pasiektu aš išeinu.
einu per švelniai išdraikytų debesų briaunas, per lyjančio lietaus lašus, išlindus saulei pasivaikštau ir vaivorykšte, žiema mėgstu slystelti snaigės kristalu perimetru. Ir visą laiką kol tik einu rūkau kastyti ir spjaudausi kraujo krešuliais.
Mama, Tėti, ačių kad mane sukūrėt. Norit dabar jūms parodysiu kaip lengva nekesti, skriausti ir naikinti, kaip lengva žudyti.
kai visi bendrauja aš mėgstu išeiti.
tai pirkit visgi bent viena iliuziją, na bent ta už pora centų, iš kampo. paplyšusią. na tą kurioje veikėjai du. tu stengiesi, ir prakaituoji bet kitas visda lenks tave žingsniu ir tau beliks spėlioti kodėl.
šioję dalyje nuskambės be galo be krašo nuoširdus, neregėtas ir negirdėtas autoriaus atsiprašymas už seilėjimąsi, maivymasi, paistalus ir visą kitą velniavą.
štai taip buvo parašyta šiandien ant lifto durų.
o pievose dygsta asiūkliai ir vasara nelaukia šlubių.