apie baimes
šyvakar prisigasdinau save ir labai tada smagu čiupti du ratus ir lekt koridoriais. kažkieno nesuprastas statinys visgi atneša prasmės.
kodėl jei sugebu paniekinti gyvenimą negaliu pamiršt tavęs?
nejaugi taip bijai skristi, kad šitaip prisitvirtinai prie žemės, ne vistiek pakelsiu ir išmesiu į orą, rūkus ir debesis.
na žinoma jau karta išmetė, tik pagaut nesugebėjo, bijai žinau.
ačių kad neatidavei supynių.irpagautjėgųužteks. žudyk žmogau, žudyk jei nori. nors tu sutvėrei ne tau tai numarint.