nebenoriu
peršalau, ledinis vanduo tiesiai iš šulino, kibiras ir skuduras. tai mano yrankiai nugalėti pasaulį.
pelena krenta i vandenį, o galvoje krenta mintys, viena ju užsikabinusi už kaukoles kraštelio šaukia: šok, šok. pabandyk išdrysk, tau patiks, pats žinai kad to nori, niekas nesvarbu. šok, šok, pasinerk.
krematoriumo dūmuose skaičiuoju kraujo tvinksnius gyslose. jau tuoi eile ateis ir man. bet tai man nerūpi, tik skaičiuoju tvinksnius. kaip keistai ranka gniaužo medžiagos atplaišą. tuk, tuk, tuk.
nebegaliu užsimerkti nes prieš akis iškart pradeda suktis malūnelis, taspat kur ankščiau statydavau kaime kurmiams baidyt. dabar aš pats jo baidausi. nors prie šviesos jau pripratau.
ne nebenoriu, reikia visa tai užmušti. žinoma alkoholis, jis jis jis. tu.tu.tu. kažkur toli, kažkur kitam mieste, ant jūros kranto. bek ir šok į bangas. šok, šok, šok.