avilys.
šiandien diena prastūmiau pačiam tikriausiam žmonių avilį. terpė egiztuojanti buvusio centrinio gastronomo "katakombose" kuri dabar skleidžia viliojančiai keistą gaudesį. vieta kur kiekvienas tepliojantis skylę lubose po savo kopiečiom turi kitą jungiantį rozetę, kur tarp dulkinų veidų šmėkščioja susirūpinę blizgantys vyrų batai, kur bičių pulkas pamažu stumia bitinus link angos i lauką ir naikina jų pėdsakus. netrukus čia atsivers dar viena pilvu kimšimo įstaiga, bet gražiausiai ji atrodo ir skamba dabar. ypač pamažu iš dulkiu kylanti dar nekaltybės nepraradusi "kankinimų" arena maitai. ir dūzgesį tonais ir pustoniais atkartojanti ventililiacijos raizgalynė.
bjaurybė ji mane ir peršaldė, tenka sumokėt už visokius patyrimus.
va ir pasigyriau, kad kartais ir darbo vietos pasitaiko savotiškai įdomios. ši bemaž jau trečia per pora metų.
Comments
na matytai nesi dirbusi niekad stroikėse tai ir stebina tatai, padirbtum ten ilgiau nestebintų nei dulkės, neu ten tvyrantis xaosas...
bet visgi yra kažkas tokio tame šaršale, ypač artėjant objekto pridavimui
Posted by: luddite | 31. január 2005 6:20
esu dirbes, tik tiek, kad kadnagi elektra uzsiimu ir privaciai tai tokiose masiskose labai retai tenka, dazniausiai buna mazos ir ramios. bet taip dar idomiau. tai labiau ne stebina, tiesiog viskas labai savotiskai atrodo.
cia kaip mite: is chaoso atsirado...
Posted by: vente | 31. január 2005 15:17