ares

įdomu ties kuriuo momentu diena žlunga visiškai?
pramiegotas rytas, išgerta per karšta arbata ir plaukai pietums bulvių košėj, trenkimasis per puse miesto ir pirstų nušalimas visiškai veltui, velniop išlaisti 13 litų ir visas vakaras stengiantis pabaigti darbą kuris pabaigtas būt visia nenori, šleikščiai saldi arbata nuo kosulio ir kirbanti mintis, kad ryt gali buti ne ką geriau.
įdomu ties kuriuo momentu diena tampa įdomi?
bridimas per puikias sniego pusnis ir rytinė cigaretė, diedukas autobuse vis kartojantis "dieve kokio ji buvo žemo ugio, kokio žemo" "juokitės iš manes aha bet kokio ji buvo žemo ugio", žvilgsnis ir suvokimas jog kambarys užkrautas visai beviltiskais ir nereikalingais daigtais.
noriu laikrodžio su gegute, gal kas turit?

Posted by at 21:54 | Permalink

šiandien diena prastūmiau pačiam tikriausiam žmonių avilį. terpė egiztuojanti buvusio centrinio gastronomo "katakombose" kuri dabar skleidžia viliojančiai keistą gaudesį. vieta kur kiekvienas tepliojantis skylę lubose po savo kopiečiom turi kitą jungiantį rozetę, kur tarp dulkinų veidų šmėkščioja susirūpinę blizgantys vyrų batai, kur bičių pulkas pamažu stumia bitinus link angos i lauką ir naikina jų pėdsakus. netrukus čia atsivers dar viena pilvu kimšimo įstaiga, bet gražiausiai ji atrodo ir skamba dabar. ypač pamažu iš dulkiu kylanti dar nekaltybės nepraradusi "kankinimų" arena maitai. ir dūzgesį tonais ir pustoniais atkartojanti ventililiacijos raizgalynė.
bjaurybė ji mane ir peršaldė, tenka sumokėt už visokius patyrimus.
va ir pasigyriau, kad kartais ir darbo vietos pasitaiko savotiškai įdomios. ši bemaž jau trečia per pora metų.

Posted by at 22:55 | Permalink | Comments (2)

keistoka diena, ankstyvas rytas o riedu į šiaulius, šeip, nes reikia.
pažiūrėt, pašokt. keli skystimo buteliukai ir grožis plaukiantis pro sukulta autobuso langa. savotiškai.
jau vietoi, pajudam, sunku. labai sunku. pažiūrim šiaulius, nedarom nieko,pavalgom. pašokam, šūdinai kaip reta. Bet linksma galim palaikyt kitus. netiketas folkdziazas ir metalas tarp agusybės visai netokio stiliaus. labai smagu ir malonu. kažkoks vietinis hiper klubas, apsimetinejimai ir apdovanojimai. mažos mergaites rodančios ko neturi ir berniukai šokantys breika. pasididžiavimas. vietiniu skanduotės diskoteka ir kraujas iš ausų. darom nesamones, nusišneku, jieškau magiško skystimo. pasedim šalia nato kariu ir link namu. dar skystimo. ašaros dėl pasirinkimo, šampanas ir ašaros. nakties vaizdai pro langa. visi jus man tikrai nerūpit. kažkokios vapaliones ir namai. trumputis kelias ir cigarete bei girgždantis po kojom ir pustomas į veida sniegas. atrodo eičiau ir eičiau, rukyčiau ir.
bet jau viskas. griūnu, prisigėres lacrimae bla bla bla.

poslinkio nulis, atradimu nulis? minčių? ai tebunie nulis.

Posted by at 23:12 | Permalink

turi minčių? puiku. susirink jas visas, susimauk po viena ant rankų pirštų jei dar liks susikišk į ausis. dar liko? nuostabu kiškis į nosį, kraukis ant galvos.
dabar matai koks turtingas esi? tik nesumastyk mintim užsidenkt akių, nematysi.
puiku, puiku tavo mintys tave saugo, gali eit skaityt knygų, ar siuvinėt staltiesės.

Posted by at 21:43 | Permalink

Didžiausia Lietuvos išvietė, stebūkladariai. netikit, o mes galim paverti jusu tris litus dūmais, galim jus paversti žmogumi.

ne ne na ka jūs ponia, žiūrėkit, nereikia nusisukti.
jūs irgi turit sūnų.
jis geras, mandagus.
taip jis rengiasi tvarkingai.
jis negeria, nerūko, jis myli mergaites.
paaugs ir teisę studijuos.
senatvėje tikrai jis jus užjaus.
na prašom gi žiūrėkit, kam vėl nuleidote akis?
ai taip jam mokslai sekasi prastai,
turbut todėl kad negeri juk jo draugai.
bet jis tai geras, mandagus.
jis myli tėvus ir namus.
ir draugę turi.
tvarkinga, gražia kaip ir jis.
jūms lipt? aš dar važiuosiu tolėliau.
tik neleiskit jam skaityt!
et išlipo.

taip jūs čia galite pavalgyt.
beabejo galite tuoj pat išsišikt, kad galėtumėt vėl valgyt.
galime jus pavedėti arčiau tiesos.
galime viska tik leiskit mum susivokt savose lentynose.
stebūkladariai.

Kodel jei žemės centras ten kur aš, aš ne žemės centre.
spalvoto kopijavimo centras. bzikt - tu kopija, laminuoti?

Posted by at 17:28 | Permalink

o buvo idėja, turėjo būti miškas. laužas ir rytinis šaltis. bet nebuvo, buvo tik alkoholis ir šiluma rusy, minty,s mintys, mintys. tiksliau viena ir tapati mintis, atsibodus, bet kogero vis dar reikalinga. visa kita tik garsai. tik žmones. net žmones? lengviausia mastyt kai akys nemato.

kavailystė, biologiškai - simbiozė. taip taip ne meilė ne aistra, o simbiozė. bjauroka, juolab kad ji virsta parazitavimu. ne ne to nebus nepagarbiai ir antgamtiškai šita ryši nutrauks simbiontas. kogero mes ir išperėti kad nepaklustumėm, kad laužytumėm. kad patys sau susikurtumėm problemas ir eitumėm del jų iš proto.

rytas keistas, rytas jaunas ir jis nesupranta. o taip gražu ir ramu aplink. ne tik ramu. grožis liko už nugaros. juk tau kiek kartų rodė ir sakė kad čia nieko nėr. kad tai neverta dėmesio. bet gal del to tai taip ir traukia.

vakaras geriau, poslinkio jokio užtat kelias nueitas. vakaras paprastas jam nereikia šokinėt aplink iškištu liežuviu. naujų geležėlių ir detalių krūva. naujas darbas. rankos juda, protas užfiksuoja kad darbas padarytas tik suvokimui jog jo daryti nereikėjo.

o dabar viskas, paskutinė diena ir paskutinės mintys. paskui užmiršt viska. atmest tai kas trukdo. ar sugebėsiu? gal jau pats laikas būtu.
ir bus. ryt jau baigsis. dar 20 metrų.

Posted by at 23:45 | Permalink | Comments (1)