adomas

Sunkus šeštadienio rytas. Netelpam į grafiką, bet nežiūrint prasto oro ir tokios pat vidinės ir išorinės būsenos susimytinam prie europos, įvaldom reikalingiausių alkokelionės alkopriemonių ir sėdame į 47 autobusą kuris veža į pilaitės mikrorajoną. Tikslu buvo pasirinktas Salotės ežeras kurio pasiekti taip ir nepavyko dėka principo "Meskim kelią dėl takelio!"
Ir tad pirmojoje apsistojimo vietoje prisiminiau, kad turime tūso amžinimo priemonę, tai ta proga ir pradėjome amžintis.

Ir alkoturizmas prasidėjo...

gliuka

pukala: "ė žiūrėkit... kapinai!!!"

"ai.. taigi eime per tą lieptelį."

oi kokie kapinai. Lenkiški.

pasirodo Jerzy tikrai numirė. o Pitruchio turbūt nemirė.

australopitekas

sniegas...?!?

Lietus lyja kaip smagu. mes šlapi ir mums valio.

Ką toliau pukalekas darė istorija nutyli.

nu ir taip toliau...

kailiukai...

Lainelek vliubylsą v prynciesų... oi, nevyšlą prynciesą.

tada radom kaimo turizmą ir fainą tačką

VILNIUS

hm... kas čia?... o, - čia juk FRULIA. mmmm labai gera frulia, gerai į upę mėtosi.

šaltinis.

žibutės

o tada sutikome džedajus: pirmus antrus ir trečius ir ketvirtus.
O tada buvo kulminacija. realybės šou NAMAS VIDURY MIŠKO. kur pukalekas maskvyčium apsikrėtė ir bijojo ką nors liesti.

šitas tai namo šeimininkas.

no comment

pukalek s frulioju na soliaryse jezhed do domu do chaty

ir gavosi: pradinė točka - pilaitė, galinė - koralai... nu ir eik tu sau.