« ak tos keulės... | | su kalėdais »

kai aš poetas buvau

bėgo kiškis per ulyčhią
ir pamatė kanapyčią...
ta kanapė nebloga
tik truputy per žalia

dėjo gyvis rausti duobę
o tenai jis rado ropę,
graužė ropę ausys linko
taip visa žiema praslinko

o pavasario sulaukęs
ėmė kiškis malkas krauti
pasirodė laputaitė
spyre kiškiui į šiknaitę

bet kiškelio mandro būta
pist ir spokso jis pritūpęs
žiū už kalno, už kalvelės
rūksta tirštas toks dūmelis

dejo kiškis į padus
oioioi koks jis gudrus
o tenai trys liūtai rūkė
apsipūtę apsirūkę

dėjo juoktis jie iš to
laipiot medžiais šokt tvorom.
bet atejo ankstus rytas
nubudo juozas apsimyzhes.

va kokstai narkomanskas dachujaeilis kažkada gavosi

tipo bravo ;>

is tikro bravo.
kodel tipo?
saunu.