adomas

O viskas taip linxmai prasidėjo:

Patraukiau iš savo "kamčiatkos" naujais keliais. Už VGTU esančiu keliuku partaukiau per antakalnio sodus. Smagu. Eismo minimum, kalniukai pakalnės. Staiga ėmė ir baigėsi sodai, o miškelyje takeliu pilna, na ir pasirinkau vieną iš jų. O ten kalniukai ir pakalniukai dar smagesni, o keliukas siauras ir medžių daug. Vienas kalnas toks yspūdingas papuolė, kad ėmė ir pagędo priekinis stabdys(bet čia chuinia, lengvai patvarkoma). O vienoj vietoi išdygo man prieš akis properša tarp medžių, o ten tokių vaizdų... Pro siaurą properšėlę nedaug matosi: telebokštas fone ir naujieji dangoraižiai. Bet iš ten man visa tai pirmą kartą taip yspudingai ir netgi gražiai atrodė, nors šaip tik gadina vazdus.
Vietelės ten achujienos, tiem kas nori mišku pasitrankyt taj ten beveik idealu, ir užsimušimui kalnų sočiai. Galima kada būtų surengti teminį kalniečių tūselį.
Išlindau iš miško šalia klinikos stotelės, liūdna buvo dėl stabdžių, bet kalnai daugiau emocijų buvo sukėlę. Ir davažiavus šilo sankryžą už manęs tik "JABLYNKŠT". Apsidairau. Lyg ir nieko. Apžiūriu dviratį. Galinė padanga kaip panaudotas gandonas :(_ . Lūdna. Na bet visaip pasitaiko. Didžiausia trauma, tai kad vėl visuomeniniu transportu teks pradėt naudotis.
Bet diena nesigavo sugadinta: pasidėjau dviratį akademijoj ir spautuvėj paspoksojom pjesės skaitymą. O tas visai neblogas buvo. Veiksmas apie genus, klonavimą ir tėvo priklonavusio sūnų parkės su jais(sakė, kad apie taj spektaklių ruošiasi pastatyti, manau vertės patekti). O išėjus iš ten kitoj gatvės pusėje manes jau laukė Čepis Saulėnas ir alus...

Tiek dar smagu, kad jau susitariau su Čepiu, kad jis nuvarys mano "žvėrį" į dviračių workshop'ą, nes manęs tėveliai kaime lauks, kaip nekaip paskutinis savaitgalis prieš sesiją... Jei kas turite padangų klijavimo patirties ir įrangos tai gal galėsite pagelbėt?!?

Takyje vot dela mano "marijos žemėj".