adomas

Tai va, ėmė ir iš netyčių gavosi man su "nauju" dėvėtu dvivačium padaryti super duper achujieną žygį. Taip gavosi, kad iš vakaro nukakojau kokius 25km. už Ignalinos. Kitą dieną per naktį beveik nemiegojęs (bo lauželį kūrenau) dėjau su vienu dėde, kuris labai profas važinėtojas, daug ir toli visur važiavęs, ir išvažiavau. Iki Švenčionių pučiau kaip vėjas. Nuo ten jau užlipt ant dviračio po poilsiuko jau buvo sunkiau... Tada vargais negalais pasiekėm Pabradę, ten jau buvo linksma. Užpakalys jau padoriai jautėsi, na ir visa kita jau visai "šauniai" buvo. Poteriaudamas ir norėdamas nusišauti davažiavau šiaip netaip Nemenčinę, nors man jau ten paranoja buvo, bo maniau kad už kiekvieno posūkio tuoj išvysiu stebuklingą lentelę su užrašu "NEMENČINĖ". Tačiau tai nebuvo taip paprasta. O kai staiga už elinio posūkio, už kurio tikėjausi "praregėti" prieš mane išdygo ženklas: "NEMENČINĖ 9km"(VILNIUS gal kokie ~30), tai vos neprasmegau vietoj. O kai pagaliau pasiekiau tą, jau net išsvajotąją NEMENČINĘ tai likusius ~15km šaudžiausi kas pusę km. Ir vienas paskutinių(ir pakankamai įsimintinų) atkarpų buvo stūmimas dviračio į "KAMČIATKOS" kalną. Kadangi jau net paeit buvo sunku tai atrodė, kad pusę gyvenimo kopiu į "Sizifo" kalną.
O tada jau pasiekęs mylimą lovą barake, dribau visas koks stoviu ir apie trejetą
val. manęs nebuvo gyvųvų tarpe. Visa sekanti diena (t.y. vakar) buvo paskirta reabilitacijai, didesnę dienos dalį pramiegojau. O šiandien BEVEIK kaip agurkėlis(aišku kaikurios strateginės kūno vietos vis dar primena apie save) sėdau ant to niekadėjo su dviem RATAIS ir atpyliau iki fakulteto.

na ir galui suvestinė:
~25km iš vakaro nuvažiavau per ~1.5val.
ir ~125km su pasuteptu dedes profo paremontuotu/paderintu dviračiu įveikiau vargais negalais per ~8val.

oi vakai, bet patarimas: tokių kvailysčių iškart nedaryt, reik pradžiai po mažiau!

THE END