« ak tos keulės... | Main | su kalėdais »

kai aš poetas buvau

bėgo kiškis per ulyčhią
ir pamatė kanapyčią...
ta kanapė nebloga
tik truputy per žalia

dėjo gyvis rausti duobę
o tenai jis rado ropę,
graužė ropę ausys linko
taip visa žiema praslinko

o pavasario sulaukęs
ėmė kiškis malkas krauti
pasirodė laputaitė
spyre kiškiui į šiknaitę

bet kiškelio mandro būta
pist ir spokso jis pritūpęs
žiū už kalno, už kalvelės
rūksta tirštas toks dūmelis

dejo kiškis į padus
oioioi koks jis gudrus
o tenai trys liūtai rūkė
apsipūtę apsirūkę

dėjo juoktis jie iš to
laipiot medžiais šokt tvorom.
bet atejo ankstus rytas
nubudo juozas apsimyzhes.

va kokstai narkomanskas dachujaeilis kažkada gavosi

Comments

tipo bravo ;>

is tikro bravo.
kodel tipo?
saunu.

Post a comment