Toks buvo šeštadienis.
Atsikeliu 13:30. Naktį dedikavęs mažiausiai kainuojančio maršruto į Estija paieškoms, lovą pasiekiau paryčiais... Snukis užtinęs, bent saulė šviečia. Sunaikinu pusryčius/pietus. Šoku ant dviračio, sakau, patikrinsiu, kokiu greičiu leidžiuosi nuo vietinio kalniuko. 56,5Km/h. Pakeliui pasigaunu dar vieną entuziastą - NOX. Riedam į parduotuvę - Šilo (dabar Minima). Mus pasitinka draugiškai nusiteikęs pilietis ir pasiūlo tapti Lietuvos Automobilininkų Sąjungos nariais. Narystė atsiperka 32 centais. Sako, dabar mūsų policija nebestabdys, sako, kad tai geriau už antiradarą. Grįžtam į mano namus, įsimetu fotiką ir judam link Jeruzalės – draugo aplankyt. Užkliūnam užu Morkvinio Vyruso. Taip ir nesupratom, koks akcijos pointas... Reklama rekalama. Lėtai skubėdami pasiekiam tikslą. Apsivalgom. Numalšinam troškulį. Gaunam dozę lietaus. Ir dar vieną. Pakylam ir šniokščiam atgalios. O kaip subinę pjauna vanduo, o kaip ratai aukštai pakelia jįjį virš galvos.
Namai. Aprėdai – skalbimui. Neprastas lietuvių pasirodymas prieš Ispanus.
Lova.