Apie gyvenimo pokyčius, naujų kelių ieškojimą, kaip būties būtinybę, malonumo dėlei
Vieną vakarą Pjeras, šiektiek drąsiai, tačiau atsakingai nusprendė, kad pats metas gyvenime keisti kažką, pradėti.Pradėjo nuo kojnių.
Jūs ir kada susimąstykite.
O visų svarbiausia, manau, vaikščioti ne tuo pačiu keliu.Tarkim, juk visiškai nekeičia reikalo esmės ar jūs kaime, mieste, kambary ar dulkinatės.O ne. Visur keliai.
Žygiuojant miestu, pieva ar bet kur, žmogus arba atskira jų grupė, greičiausiai daranti, gyvenanti, besipelninanti ar svajojanti taippat, darydama tai tuo pačiu keliu, maršrutiniu autobusu ar tų pačių karvių gyrdant einant, praranda labai daug.Visų pirma, tai tampa rutina.Antra, gali eiti kad ir užsimerkęs, tad jei nematai savo kelio, ar išvis keliauji? Visi kiti punktai susiję su malonumo praradimu.
Tad kodėl dažnai yra nekreipiamas dėmesys į visus neigiamus aspektus, kurie kartais ne tik užspaudžia ausis, tačiau net gausti pradeda. Kodėl visa tai užskaitoma gyvenime? Elementaru. Pirmiausia taupomas laikas, antru punktu energija. Energijos tvermės dėsnis - energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.Trečiu punktu, šiektiek atsilieka bet stengias žygiuoti ambicijos ir užtikrintumas. Rutina dažniausiai yra pilnai užtikrinta.
Viskas vedina laiko, pinigų ir užtikrintumo. Tačiau egiptiečiai ar net ta pati Pokahonta kapitalizmui nečiulpė. Tad kodėl mes turime? Kas paneigia šituos tris dalykus, ar bent keletą iš jų, kas vis dar ieško naujų kelių tiem patiem tikslam, ieškant malonumo, tą aš gerbiu, su tuo man gerai, su tuo mes miegam, dulkinamės, svajojame ir keliaujame vis į priešakį.