voyage à Paris
2004 06 26. SESTADIENIS.
Siandien as pradejau savo issvajota SOLO kelione. Laisve veza, bet mintis apie
vienatve smaugia. Dabar as Magdenburge, stotis asfaltuota, nutvieksta saules.
Viskas nerealiai primena pernai metus. Kai buvom su sKELiu Italijoj, ten tokios pat
sviesios gatveles. Primena, kai degiau kelionem, tiesiog spirgejau.
O dieve, tuoj visiskai nutolsiu nuo Berlyno ir nuo Wantedo. Gal dar sugrizt, kol
nevelu, kol dar nesu labai toli, kol mano rankoj bilietas?.. //Zali platus
Vokietijos laukai, as tiesiog skrendu per juos. Nuo kazko tolstu, prie kazko
arteju.. Blemba, salia Wantedo buvo taip jauku, saugu ir smagu.. Gal net per
gerai?.. Bet negaliu sugrizt, nes pralaimeciau. Sau ir savo svajonem. Juk taip ir
turejo but, kad as iskeliauju viena. TURIU PRASILAUZTI.
Vakar pradejom pyktis su Wantedu. Visa vakara ir ryta jis vaidino supykusi, nors tai jam ziauriai netinka. Juk tu, Andriau, humoristas esi.. Vakar buvo juokingai,
kai veze mane su parduotuves vezimeliu iki interneto kavines. Tik gaila, kad viskas
ant galo taip susigadino, dabar negalesiu nusiraminti. Jis sake, kad as ji
skriaudziu, bet nejau jis manes neskriaudzia? Pastoviai grasina ismest is lovos,
neleidzia uzlipt kopetelem ir t.t. Gerai, kad juokais, bet as tai rimtai bijau
tokiu dalyku.
Vakareja. Sala. Dabar as sedziu Bad Oeynhousen stoty. Dabar as jau toli. Viena. Bet
visuomet buna pirmas kartas, ir jis baisiausias. Prisimenu kai pirmakart likau
viena namie, buvo tokia pat panika. O paskui gerai.. //ramu cia, nes cia kazkoks
kaimelis.
Keliauju su traukiniais- tai viena is mano svajoniu.
Vidurnakti pasiekiau Kiolna. Man jis toks gigantas pasirode, visas svyti zybcioja
nakti. Jau net kilo mintis pasilikt jamr kuriam laikui. Bet likau stoty, sedejau ir
masciau kaip issigaut i uzmiesti, i degaline, kur jau galima tranzuot. Po pusantros
valandos sedau i s-bana ir vaziavau link autobano. Islipau pagal nuojauta kazkokiam
mazam miestely Frechen. Naktis, tuscia tuscia visur. Ir as viena tarp begiu. Radau
zemelapi ir ejau link autobano. Paskui miestelis baigesi, aplinkui paslaptingi
rugiu laukai; juodi medziu siluetai. Tureciau bijoti, bet man visai nebaisu. Netgi
smagu, kad nebaisu. Ir stai, pagaliau, jau girdziu masinu uzesi! Autobanas, as
isgelbeta! pasiekiau savo. Suradau degaline. Tualete sutikau dar viena tranzuotoja,
bet ji keliauja is Paryziaus i Danija, todel mum nepakeliui. O gaila. Tagi visa
nakti keliavau taip: degalinej susirandu vairuotoja, ir jei jis vaziuoja tinkama
kryptim, pasiprasau vaziuot kartu. O ir siaip cia visur priena kas nors uzkalbina,
nusisypso, nesvarbu, ar as degalinej ar stoty ar traukiny.
Paryciui buvau Briuselio priemiesty. Oi kaio norciau pamiegot, bet visur slapia ir
salta. Taigi visa ryta ejau link Briuselio centro. Sekmadienis. Rytas. Todel nei
zmoniu, nei autobusu.. O man miegai isgaravo ir pasimegaudama zingsniavau ir fotografavau senoviskus namukus. Paskui suradau autobusa ir nuvaziavau iki autostrados. Vel krumynais ir dumblynais ejau link degalines. Visa purvina, perslapusiais batais ir aplipusi zolem, pasiekiau degaline ir emiau ieskot masinos. Jau tiesiais iki Paryziaus. Ir radau! Viena toki prancuza, jis kalbejo tik prancuziskai, tai man buvo nebloga izanga pries atvaziuojant i Paryziu.
Antra valanda dienos as jau buvau Paryziuj.
Kai bunu tarp zmioniu, viskas lyg ir gerai. Bet kai bunu viena, mane aplanko mano draugas Ilgesys, ir nebegaliu blaiviai mastyti. Jis visa mano praeiti nudaze zavingom spalvom.
Reikia prasilauzti. Kad buciau visiskai laisva, nes mintimis nesu. Bet busiu. To as ir siekiu budama cia.