š. klampynė.
jau kurį laiką nebeimu grotuvo su savim. priežasčių yra, pradedant sveikatos sumetimais, baigiant neseniai vėl atrastu malonumu -- klausytis aplinkos. eini per tiltelį, girdi tekančią upę, po truputį stiprėja atvažiuojančios mašinos gaudesys, kuris galiausiai užgožia upės tėkmės garsą. gaudesys lieka kažkur dešinėj, fade'as į artėjančią gatvę bei žmonių keliamą šurmulį. įdomiau nei sukti tuos pačius gabalus ir lauktį ,,gerų vietų''. norisi žaisti, o ne kasdien uždėti varnelę ant tos pačios, naujai paruoštos faktūros.
žaidimams besikeičiant, keičiasi ir kartu žaidžiantys žmonės. kiekvienas jų atneša man naujas taisykles, kurias arba priimu, arba atmetu, arba sujungiu su jau egzistuojančiomis ,,senų vilkų'' taisyklėmis. visada aktualus klausimas -- kiek daugiausiai žaidėjų vienu metu gali dalyvauti žaidime. dažnai bandant naujas taisykles, žmonių būna daug, bet ilgainiui jie išsimėto, pasirinkdami sau patogesnes ar tiesiog kitas. keisčiausia, kad taisykles dažniausiai sugalvoji vienas ar keliese. nors galbūt ir nekeista. įdomiausia yra rasti kiekvienų taisyklių šerdis ir bandyti jas sukergti tarpusavy. dažnai tai baigiasi nusivylimu, vedančiu prie atmetimo reakcijos, tačiau ilgainiui pradedi suvokti, kad momentiniai veiksniai tik ir veda prie atmetimo. kiek pakenti, susitaikai, nugali savo ,,orumą'' ir sėdi prie derybų stalo. taip, po truputį, stalas iš kampuoto bei neobliuoto stalo, tampa apskrituoju stalu, kurį gali sukti kaip loterijos ratą -- vieną dieną gausi skalbyklę, kitą -- skrudintuvę, kitą gal pasiseks ir ties tavimi sustos laimėjimas pavadinimu ,,laisvadienis'' ar ,,draugai''. smagu, kad tai nevisai loterija -- kartais, pasistengęs, gali pats sustabdyti ratą ties tau tinkamu laimėjimu. deja, dažnai tuo metu kažkas gauna skrudintuvę. bet negali visada dėl kitų tik sukti ratą ir tikėtis, kad išloši tai, ko tau reikia tuo metu.
šūdžius gimė ir turėjo galimybę spausti tris mygtukus,
spaudė ir spaudė iš eilės jis juos visus --
pono š. fizionomija keitėsi,
veide pyktis ir palaima maišėsi,
atrodė,kad išraiška jau stabili,
tačiau čia koją pakišdavo technika pigi --
mygtukas atšokdavo ir reikdavo įjungti kitą.
kažkas vieną dieną užsipiso,
slapčia paspaudė visus mygtukus vienu metu.
dangus aptemo,
ponas š. nejuokais suglumo,
iškarto puolė ant kelių ir ėmė maldauti atleidimo,
maldauti, kad kasnors sugrąžintų tą vieno mygtuko paspaudimą.
kažkam patiko nusižeminęs maldaujantis nusidėjėlis --
mygtukai atšoko.
šūdžius įmetė vokelį į aukų dėžutę,
užsivedė mašiną ir nuvažiavo spaudėlioti mygtukų.
reguliariai, ypač prieš šventes, visi mygtukai vėl įsispausdavo.
ponas š. jau žinodavo ką daryt.
paskui jis įsigudrino reguliariai mest į dėžutę,
kad mygtukai neįsispaustų.
stavkė vis didėjo, o ponui š. vis dažniau klūpėt reikėjo.
galiausiai dėžutė tik pilnėjo, o šūdžius daugiau nieko nedarė.
nedarė.tik klūpėjo.
ponas š.