Liuciferio akys

jau beveik metus tęsiasi duobė.grojau ir vieną dieną sustojau.lyg ir noriu vėl pradėt,bet nebesuvokiu ką,su kuo,kokiu instrumentu.mėtausi tarp instrumento,kuriuo bent kažkada galėjau gerai pavaryt ir to,kuriuo grojau pankroką.bet dabar bosas užmestas,ir,manau,toks ir liks.pianinas-prisėdu,bet kažkaip nieko konkretaus.lyg ir išeina tai,kas ir patinka,bet užsiparinu ties koncepcijos trūkumu ir tt.aišku,kad šioje vietoje savęs nei paspausi,nei ką,tačiau jau šiektiek nusibodo.kasdien labai daug apie tai galvoju.nors,atrodo,vienintelė išeitis yra tiesiog nesiparint ir grot,bandyt įrašyt.bet nesugebu.kažkas stabdo.kartais galvoju,kad tai pasiekta riba,tarp noro ,,pavaryt profesionaliai'' ir noro ,,varyt kaip išeina''.tas ,,kaip išeina'' visada mane žavėjo ir žavės savo tikrumu,o ,,pavaryt profesionaliai'' visada žavės kartais nesuvokiama atlikimo kokybe.kitas dalykas-vienam ar ne?vienam gal sunkiau pradėt,bet gali nesitaikyt.bet gal gali nesitaikyt ir grojant keliese?

.

j.

važiuojant plentu atgal,radijas sakė: ,,rytoj nereikia į darbą''.susižvengėm.reikia.
radijas meluoja ir orų prognozes ir horoskopus(mano mylimiausi ir laukiamiausi per radiją) ir,kad nereikia į darbą.dainose,kurios skamba per radiją, žmonės irgi meluoja.bet,kadangi,viskas yra melas,tai radijas kaip ir sako teisybę.tipo,kiekviena mano teisybė tau yra/gali būti melas.ribos nėr,kaip ir tarp baltos ir juodos.o gal tai melas?ar teisybė?

j.