Liuciferio akys

buvo gerai.neapibrėžtumas,neaiškumas,tamsumas,bet aiškus ritmas,kartais išlendantys spengimai.vizualizacija įtraukia kaip niekad,bėgantis srautas.kažkiek paranojos,kažkiek noro pasileisti į tą bėgantį ant sienos srautą.alva noto.gal ir kitas miestas davė savo.naktinis sekmadienis irgi gerai,eini vienas,nieko nesutinki,niekam nereikia kažko pasakoti.

j.

paimu paskutinę bulką su aguonom apie 22:30,kaip kiekvieną pirmadienį.pareinu,arbata su pieniuku+bulka ta,paskutinė.mieste šmėkščioja didieji valentino dienos šventėjai.pažiūriu-linksma,laižosi šaltam ore,grįžus mamytės duos vazelino,bo lūpos bus kai dirvonas.14 troleibuse girdėjau,kad ,,manęs jis nepasveikino su valentino diena,įsivaizduoji?''.draugė atsakė: ,,sakiau,kad jis tik apie save galvoja''.šyptelėjau,bet paskui,visgi,ištryško ta didelė ašara-juk rimtai,koks jis egoistas,nepasveikino savo emocijų karalienės,nebuvo nei saulės,besileidžiančios už kalnų,nei rafaelo,nei rožių vainiko.kur gi dingo ta mūsų romantika?nejaugi pamirštame savo antrąsias puses per tokią svarbią šventę?degsim pragare,visi,be išimties.
šia nuostabia proga tariu visiems meilužiams:

šešiolika marių aš perbridau dėl tavo meilės,
šešiolika aš nupirkau žiedų,
šešiolika skaistybės metų apturėjau,
kad likčiau vienas po gyvenimo klevu.
o laikas bėga,ble*,taip nenumaldomai ir greitai,
o tėvo ūsai jau vėlei greit pražils,
gyvenimo kely mes pasirinkom būti vėjy-
siūbuot kartu ir daug ubliutkų pridaryt.
kaskart pamatęs,nac*ui,tavo veidą,
jį noriu žiedlapiais nupilt,
bet ta realybė spaudžia tą krūtinę maną-
išeina tik čeburėkai ir čerkelę įsipilt.

mylėkite vieni kitus,nes taip jums sako meilės dievas-šėtonas.

j.