« január 2005 | Main | marec 2005 »
28. február 2005
o viskas prasidejo nuo klausimo
kai simtakart eini per ta pati kelia, nepastebi kad jau seniai susalo ezeras. kiekviena detale nebetampa tokia svarbi. tas pats ir su kai kuriais veiksmais, kai darai kazka (per)daznai, tas veiksmas praranda savo ypatinguma ir detaluma. del sios priezasties zmogiska primintis vercia ieskoti ko nors naujo, neistirto. ieskoti detaliu ir galbut net saves. kodel apie tai uzsiminiau? neseniai man uzdave klausima, i kuri neatsakiau. apie ta pati ezera, kuri praeinu labai daznai, negalejau atsakyt i atrodo labai lengva klausima apie tai ar jis uzzsalo. kasdieniniuose rupesciuose skubam ir nepastebim tokiu graziu dalyku, kaip gamtos dovanas, gamtos virpesius, zmoniu isore ir detales. Vakar maciau koks ryskus menulis, o juk paskutini karta ziurejau i ji, net neastimenu kada, net pamirsau koks tikrasis jo grozis. besizavint yvairiais kampeliais, nereikia pamirstu ir tu, kurie stovi cia pat salia ir jaucia skausma, nuoskauda, beabejo dziaugsma ir begale kitu jausmu. Jausmus reikia tobulinti, o ne mesti juos pusiaukeleje
mmmmmmmmm apelsinai
(tasko nera, nes mintys vis dar nesibaigia)
Posted by Juanita at 19:08 | Comments (4)
23. február 2005
rytas, rytukas, rytelis
siandien vis pagaunu save besisypsancia.
smagu kai rytas prasideda 12.20 val.
truputi svajoju isvaziuoti rytoj:)
Rytas tesiasi!
lia lia lia
Posted by Juanita at 16:21 | Comments (1)
22. február 2005
langu terapija
apimta vidiniu ir isoriniu skausmu, bandau suregsti padorius sakinius, kurie veliau viestiek man nepatinks.
viskas labai sukasi galvoje. sunku kazka ismastyti kai jau trecia diena nejauti koju ir sona maudzia visa laika. atsitiko blogiausia kas galejo atsitikt, viskas pradejo puliuoti, jauciu kaip mano vidus puliuoja didziule jega, kuri tiesiog viska spaudzia is visu pusiu.
o isore? isore yra randuotu ir nuseta melynem.
nenoriu galvoti apie gimtadieni zmogaus, kuri matau keleta kartu per metus ir turbut net neturiu teises vadinti ji draugu.
Noreciau jaustis pailsejus, mano vidus shaukia ir reikalauja to. O mama galvoju jog tiesiog reikia atidaryti langa ir viskas susitvarkys.
KIta savaite pamatysiu spektakli pagal savo vaikystes knyga. nekantrauju ir laukiu kada sedesiu saleje, pilnoje vaiku ir vel gyvensiu tomis akimirkomis, kada norejau rasti tikra lobi ir isspresti visas problemas.
visai noreciau dabar vel sokti ant stalo ir griebti langa. Pildom. ir GRIEBIAM, nes langai turetu buti sekanciame lygmenyje.
Posted by Juanita at 21:44 | Comments (7)
16. február 2005
ehe?
sudauzytas remelis,
isvartyti ir apgrausti kompaktai,
knygos siuksliu dezej,
iskrapstytas vazonas (jis valge zeme is vazono),
issigandusios zuvys (megstamiausias uzsiemimas: ikisti ranka i akvariuma ir zasiti su zuvytem ir zolytem).
Posted by Juanita at 21:31 | Comments (0)
14. február 2005
Siandien...
... Greitasis sokoladiniu sirdziu valgymas, stengiantis padaryti ko pyktesni veida >:E
Posted by Juanita at 16:18 | Comments (2)
13. február 2005
pamastymai apie valentino diena
si diena nera ypatinga, o gal ypatinga savo neypatingumu.
pagaliau radau grupe puikiausiai tinkancia siai dienai pazymeti - Thursday. cha cha:)
Fe, rytoj bus daug sirduciu mokykloj:), viskas taip dirbtina ir nenuosirdu, bet yra geroji puse, tai popieriniu sirduciu traiskymas ir plesymas!
o dabar, mintimis sokam ant stalo ir griebiam langa!!! ai, juk bijau aukscio, visai pamirsau:)
priesValentinoDienosSindromas
Posted by Juanita at 20:38 | Comments (8)