11Y4

pamėgau kvailus juokelius sekmadienio vakarais

Posted by at 21:26 | Permalink | Comments (6)

Pažiūrėjau pirmą Quentino Tarantino filmą My Best Friend‘s Birthday (1987).
Nors po gaisro išliko tik apie pusę juostos
(The film was completed, but the final reel was destroyed in a lab fire that broke out during editing. The surviving part of the film was shown in part to a small crowd in early 1987),
keli pokalbiai yra tiesiog puikūs.

Clarence Pool (Tarantino) išsirenka geriausią tortą konditerijoje ir įsivelia į ginčą apie Elvį Presley.
Jo nuomone, Elvis yra ne vien geras dainininkas, bet ir puikus aktorius.
Elvis yra „rockabilly čiuvakas“, kuris propaguoja idėją,
kad reikia mirti jaunam ir tapti gerai atrodančiu lavonu.
Clarensas tikrai permiegotų su juo, jeigu nebūtų vyras.
Konditerijos savininkas sutinka, kad Elvis yra puikus dainininkas ir šoumenas,
bet jo nuomone, Elvis yra šūdinas aktorius.
Jis išvardina filmus su kvailais pavadinimais, kuriuose vaidino Elvis.
Taip pat jis nėra patenkintas savo santuoka ir sūnumi.
Pokalbio įkarštyje jis klausia (laikydamas kremo maišelį rankoje):
- What do you want to be written on the fucking cake ah, ah?!
- Friendship. Friendship will always be the love between Mickey and me...
- [vyksta ginčas su šeima]
- Go on I‘m listening.
- Friendship will always be the love between Mickey and me. The joy of always knowing our love is growing because our friendship is showing for who knows...
- Oh. Hold. Hold. Hold. Time up, green day, I can‘t fit it all on the fucking cake. Come on. Look at...
- Why not?
- Look at the size of the cake. You see the same cake. Alright. It won‘t all go on there.
- Ok. What I said? How much of what I said you can get on the cake?!
- I can get maybe... Happy Birthday Mickey...

Posted by at 03:27 | Permalink

Kelios nuotraukos iš paskutinės Ruslano Vaškevičio parodos Minske.

Ankstesni darbai

Posted by at 00:49 | Permalink | Comments (1)

Visada domino demografiniai žemėlapiai.

Jie labai primena paveikslus.

Dabar pagrindinis menas, kuris siekia imituoti gamtą, yra mokslas.

Aišku, socialiniai mokslai yra savotiška mokslo iš didelės "M" saviironija.

Čia labai aišku, kad "neaišku".

Galu gale pokalbis atsiremia į Dievo ir beždžionių suokalbį arba kitokią sąmokslo teoriją.

Kartais aptinku žinojimą, kuris teikia visapusį malonumą.

Tokiam žinojimui būti vien vertingu faktu yra per mažai.

Kuo dalykai paprastesni, tuo žinojimas malonesnis.

Laimei grožio aptikimas žavingai atsparus užtęstiems samprotavimams.

Iššoka iš už kampo ir aptinka tave, o ne atvirkščiai.
--
Užsidedi XIX amžiaus optimistų linzes, pastatai ant stalo Kanto statulėlę, porą svyruoklių ir mėgaujiesi paprastais prarastais dalykais.

Kita vertus, niekas niekur nedingsta, o tik išstumiama iš galvos.

Aišku, kai ką dar galima atrasti pirmą kartą.

Manau, užpraeito amžiaus demografams patiktų.

Tikra ir paprasta.

Tikrai paprasta.

Demografinis žemėlapis Nemiga:

Posted by at 18:46 | Permalink | Comments (8)

Posted by at 06:25 | Permalink | Comments (7)