11Y4

Vis norisi pradėti nevynioti į vatą, kažkokio paprasto rokelio galva į miško sieną, pilnas kišenes Juodkrantės smėlio, blaivaus stikliukų garso svetingose kopose...
Anksčiau kelionė, mes ne pamišę, ne išprotėję, mes nenormalūs, kam skamba kilniai?
Vis dar multfilmų ir lėlių teatro herojai, po tris kostiumus pas kukliausius - vokalinisinstrumentinis ansamblis „Dėmesio stoka“...
Klausimas „kodėl taip linksma?“, o įspūdžiams pritrūksta megapikselių,
tad belieka prakeikti šiuolaikines matavimo sistemas ir kartu pateisinti pasakojimus apie šopliftingą didelėse parduotuvėse, kadangi, „kas per daug, tas nesveika“ aidi antiglobalistai...
Daug juoko.
Jaučiuosi keliaujančio cirko nariu, bet vis dresuotoju, kuris pavydi kluonams t.y. klounams.
Yra daugybė erdvių, kuriose net nesugebu pasiekti patenkinamo lygio,
kadangi veidmainiauju kaip tas „Stepių vilkas“ klausydamas džiazo.
Dažnai grįžtu į tą patį tašką, kuris vis labiau panašus į dėmę, o maloniomis akimirkomis į debesėlį.
Pradėjau puikiai suprasti, kaip gimsta anekdotai - juos sugalvoja žmonės.
Viską sugalvoja žmonės, be žmonių daugiau niekas negalvoja.
Galva - skelbimų mašina, concentrate – go to the concentration camp!
Žmogus laisvas tik mintyse, bet jis ten ir įkalintas, niekas nežino apie ką galvoja kitas, kol nepasirodo firminis judesiukas.
Smagu, kad liko žmonių, tarp kurių galioja tie patys kodai, o dažnai tiesiog užtenka, kad būtų tas pats protokolas.

Puoselėti praeitį, kurti ateitį.
Tinginystė. Drąsa. Tingiu būti drąsus, tačiau drįstu būti tingus.
Reikia nuolat keisti bent viena kintamąjį.
Vėl laikas į kelionę – draugystės ir kepenų išbandymą! Iki greito!