« Too Graphic | Main | netgi nežinau, kaip tai ir pavadint...apreiškimas? »

trumpai

Perskaitęs opit postą dar kartą grįžau prie tokios minties:
Yra tokia mano gyvenimo savybė kaip negrįžtamumas (irreversibility) ir, atrodo, kad galbūt nėra jinai tokia gera arba naudinga.
Bet taip tik atrodo.
Iš tikrųjų būtent dėl jos esu priverstas nuolat kažkur ir kažką...
Manau, kad tai netgi mėgstamiausia mano gyvenimo savybė,.
"Kas įvyko tas įvyko" - kažkaip visa tai maloniai disciplinuoja :)

Comments

ane?
mane tai pastoviai motyvuoja tas "geriau gailėtis pabandžius, nei nepabandžius". tipo, šokt užsimerkus ir žiūrėt, kas išeis ;)

nematau cia priestaravimo su tuo ka parasiau..
tik tu rasau apie tai kas tave motivuoja pries suoli, o as po :)

tiesa, ar daug zinai neisbandytu dalykiu, del kuriu verta gailetis?

ne, tai aš nesiginčiju, tiesiog patinka pliurpti šia "kodėl gi mes viską darom ir spardomės" tema.
dalintis įspūdžiais :)
nelabai.
gal čia kategoriškas supaprastinimas, bet nusistačiau programą kuo daugiau va šitaip aklai šokinėti, visai patinka. vistiek kažkaip gaunasi, ir neblogas Didysis Gyvenimo Planas, kai kas nors primygtinai paklausia :)

aha, Didysis Gyvenimo Blind Pogo

atsitiktinumas yra kita megstamiausia mano gyvenimo savyvbe, gerai kai leidi sau tureti daugiau nei viena megstamiausia dalyka :)