metinės
Šiandien šio blogo metinės ,
tačiau šis postas skiriamas trumpai kelionei į čigonų kraštą – Rumuniją.
Šiek tiek informacijos apie šalį.
Maršrutas nebuvo painus, bet keitėsi kelis kartus dėl oro sąlygų ir kelio būklės:
skrydis Vilnius-Praha-Bucureşti,
paskui su mikrobu į Târgu Jiu per Craiova ,
atgal per Pitesti į Braşov nuvažiuoti nepavyko,
teko grįžti į sostinę, o iš ryto į Karpatus per Sinaia kalną ir Peleş pilį į Braşov ir back home.
Pirmi įspūdžiai: oficialus dialektas t.y. bendrinė kalba skamba panašiai į italų,
tačiau vietoj Si visi sako Da.
Labai nori į Europos Sąjungą, o dauguma sutiktų jaunuolių studijuoja marketingą.
Vairuotojai mažiau disciplinuoti nei Maskvoje. Kas buvo, supras.
Dar stipriai jaučiamas Sovietų socializmo palikimas.
Rusiškai moka tiktai senukai ir tie sako, kad naudinga mokėti priešo kalbą,
pramoniniai miesteliai ir jų būklė neatrodo egzotiškai ir kartais panašu, kad esi kažkur pakeliui į Lietuvos didmiestį.
Žmonės draugiški, tačiau patartina kuo greičiau peržengti dalykinių santykių slenkstį arba kalbėtis apie orą,
kitaip vyrauja sukčiavimo ideologija.
Kviečia sugrįžti. Manau, už septinių metų būtinai.
O dabar kelios nuotraukos:
Bucureşti
Rumunijos parlamento pastatas pirmas pagal dydį Europoje, antras pasaulyje, todėl visas netilpo:)
Disciplinuoti automobilistai ir nykstanti rūšis - atsakingas policininkas
Володя Ульянов (Komunistinės ikonografijos skyrius Valstiečių taikomojo meno muziejuje)
TvoraOtopeni.
Jauki vietelė, ten ir gyvenome.
Sinaia geležinkelio stotis:
Balandžiai ir Senelė.
Peles pilis profilis, anfas ir karalienės sodyba.
Brasov bokštas ir pabaiga.
.