" /> 11Y4: Febbraio 2004 Archives

« Gennaio 2004 | Main | Marzo 2004 »

29.02.04

tęsiame prisiminimų restauravimą

Šią vasarą teko "viešėti" JAV... BOSTON <-> NYC by China Bus

Pamaniau, kad kai būsiu senas ir painiosiu anūkų vardus, galbūt Tomas nors ir būdamas dar senesnis savo anūkų vardų nepainios arba tiesiog savo laimei jų neturės ir bus vienų seniausių sysadminų.
Norėtųsi tikėtis, kad taip ir bus, o hardkoro serveris dar gyvuos kokiam nors pavidale ir apdulkėję blogai gulės kokioje nors maksimaliai įmanomai archyvuotoje direktorijoje.
Tada vieną niūrią dieną gaučiau pranešimą apie gresiantį akaunto anuliavimą,
O tada...na taip arba panašiai greičiausiai ir prasideda senatvinis marazmas, todėl pats laikas sustoti ...
Korocze, gabaliukai iz perepiski Trockogo s Kamenskim:

From the Land of Free to be Fat part

3 Срд, 2 Июль 2003 1:54


Sveiki, Litofcai!
praleidau sioje salyje jau tris savo gyvenimo savaites:))
Na ispudziai, manau, panasus i kitu cia buvusiu europieciu...pakankamai
daug galimybiu..ypatingai, patiems amerikonams:)) Galvoji, kodel tiek
visokiu lohu gatvese..ar cia nuo bezkulturija? greiciausiai, del to kad
net apsishikes kaimietis su savo harlejum turi galimybe visu pirma ta
harleju nusipirkti..na ir panasiai..Buvau nemaloniai nustebes kiek daug
apleistu vaiku t.y. su tevais bet labai netvarkingi ir maitinami
shudinomis picomis..kai kurie mandagumo ir grieztos specializacijos genai
kelia susizavejima..o pvz mada vaikcioti su sortais literally nuleistais
per puse siknos ir tik taip!! truputi nervina...baltieji megdzioja
juodukus..ziuri kaipeina repukai ir inkstinktiviai uzsiima
bezdzioniavimu..uzvakar musu viesbutyje ivyko "isprievartavimas"..dvi
keturiolikmetes atitempe dreduota juoduka i lounge room ..o kai
koridoriuje prasidejo sexact ..prasibudine pensininkai pakele skandala ir
atvazuavo police ir mama, mergos issigando ir apkaltino chiuva reipu..stai
kaip lengvai suzlugdomas gyvenimas..dirbu saldainiu-ledu parduotuveje..dar
visko neparagavau:)..Siaip tai oras geras..jau maudziausi vandenyne ir
geriau pigia Corona su laimu, nors man cia ne toks jau ir kurortas:))
dirbu daug ir nuobodziai:)) Iki, brangieji!
-----------
poviornutie oni na svoem biznise i nichego bol'she ne
vidyat'...xotia ne vse..pvz v otele drugie liudi..vdumchivie..sprashivaet
dvuh parnej..Robert: are you nmarried?
oni: ???
Rob: so did you bring you marryhuanna with you? :))
----------------
Птн, 5 Сентябрь 2003 4:38

Nepaisant is pirmo zvilgsnio regimo aiskumo t.y. krastutinai
neigiamu ir teigiamu dalyku gyvenimas cia yra ne toks jau "laisvas" ir
paprastas net patiems amerikieciams.Kas labiausiai isgasdino tai savotiska
dvasine tustuma pasislepusi uz baltos sypsenos ir igimto mandagumo. Gal ir
tiesa sako tie, kurie tvirtina, jog Amerikoje beveik nera i ka atsistumti
kulturos,kokia ja supranta europieciai, atzvilgiu. Taciau greiciausiai
taip pasitaiko visur, kol jautiesi nesulyginamai svetimas arba tiesiog del
aplinkos ir skirtingo auklejimo tam tikruose sluoksniuose.
Is kitos puses, galimybes tobuleti ir tiesiog materialai
pasipelnyti,ypatingai, vel gi amerikieciams yra minkstai tariant dideles.
Salis kokiais blogais zodziais bebutu pavadintoji ar imperialistine, ar
net grobone turi didziuli potenciala.Net ir auksciausio deficito vos ne
per visa JAV istorija salygomis neprofesionalia ar ne labai jau smalsia
akimi mazai ka galima pastebeti t.y. paprasti darbininkai ir smulkieji
verslininkai su kuriais teko bendrauti patenkinti gyvenimu ir i tai kas
atsitiko kitoje valstijoje ar buvo parodyta per televizoriu reaguoja gan
ramai. Prezidento taip pat ne visi megsta, cia mums su baltarusais iskilo
tokia kreiva analogija . Jei zmogus nors truputi idomus jam nei bush'as
nei lukashenka nepatinka, kodel jau antras klausimas. Cia, manau, kaip
beveik visose didelese valstybese-kas nelaiko rankos ant pulso nepastebi,
kad kazkas atsitiko, kol nedingsta sviesa 10000 kvadratiniu miliu plotyje.
Pagaliau atsakiau sau i klausima, kodel cia zmones be tinkamo
issilavinimo, turintys daugybe priklausomubiu ir tiesiog daznai bendravimo
kulturoje tamsus zmones gali sau leisti tai, ko atvirai arba moralinio
imperatyvo nustumtu i pasamone noru geidzia beveik visi zmones - jausti ir
gauti atitinkamus nuopelnus uz pastangas t.y. kai sitie du dalykai
beveik harmonizuoti ne tik pagal zmogaus galvoje esamus standartus.
Tiesiog,cia kiekvienas ,atsiprasau uz garsius zodzius, pilietis (nezinau,
kodel neisidemejau to kitose salyse) yra pilietis ne vien teisiniame
lygmenyje, bet ir jo vykdymo -elementarios praktines veiklos sferoje, del
kurios saugumo ir patogumo viskas ir buvo daroma. Bet kuris kolhoznikas
gali nusipirkti sau HarleyDavidson motocikla ir jaustis rodeo dievu,jei
jam to norisi,zinoti, kad jis saugus ir buti laimingu, jei to pakanka.
Bet suprasti pavyko toli grazu ne viska. Manau,kad cia is dalies daro
savo juoda darba musu (mano) varganoji psichologija, kur sitas tariamas
neatitikimas tarp zmogaus ir jo gerybiu is pradziu atrodo nesuvokiamu.
Galbut cia ir yra tam tikras nesveikas perteklius, kurio nepastebejau
kitos salyse.Nors taip pat nemanau, kad sitie samprotavimai turi kazkokia
ypatinga verte arba mano samprotavimai apie ju morales supratima ar tam
tikras totalitarizmo apraiskas po liberalia veliava butu labai jau idomus
:)
Taciau kitoje medalio puseje visada lieka zmones ir santykiai, kurie
paslaptingu budu panasus ir artimi t.y. kai bendrauti tiesiog idomu ir kai
bendravimo tikslas yra pats bendravimas, o ne grotu is keptu bulviciu
sudauzymas. Visada dziaugiuosi, kai atrandu tokius zmones ir net Amerikos
provincijos nera tam isimtis.
Tikiuosi, nors ir be galo nenuosekliai ir saliskai vis delto man pavyko
sulipdyti ispudzius apie sali, kurios, kaip girdejau, nera:))
Vilniuje tureciau buti 22 rugsejo.
Iki pasimatymo

27.02.04

Pamatyti Keniją arba 'S' is for safari

Praėjo beveik dvi savaitės nuo grįžimo į Europą.
Devynios su puse valandos skrydžio ir pirmą kartą matytame Londone pasijaučiau kaip namie.
Tai buvo toji nenugalima civilizacijos dvasia nuo kurios trumpam pabėgome,
bet tuo pačiu, kaip bebūtų gaila, praplėtėme jos ribas.
Ryšis su savaitgaliu Britanijoje vis dar stiprus, draugo žmona šiandien!!! turi gimdyti,
tuoj pat rašau žinutę....Aha, jau atrašė..
Sako dar ne, bet cituoju: „vot-vot na podxode“
Kažkaip keista, pasakojimas prasidėjo – nuo pabaigos, bet tiek jau to.
Iš pradžių įspūdžių buvo gausu: luposi oda, šalo nosis ir net,
pirmą kartą per antrą žiemą šiais metais, džiugino sniegas.
Kažkur pusę valandos vaikščiojau spirdamas plonutį kieto sniego sluoksnį ir sukurdamas prieš pat savo nosį balto konfeti versmą.
Pozityvios emocijos ryšium su Lietuva tuo ir pasibaigė.
Kartu su jomis greitai pasibaigė atminties skaidrės,
saulės fotonų pėdsakai ir draugų,
kuriems dar nenusibodo klausytis istorijų apie
„fainus drambliukus ir įkyrius juodukus” ištekliai.
Atėjo nostalgijos metas, kuris turi padėti pratempti iki pavasario.
Nors ne taip jau viskas ir blogai išskyrus asmenį, kurio vardo padorioje kompanijoje neminėsime ir kitas nesąmones, kur per televizorių rodo.
Patiko Šliogerio interpretacija (nuotaikos kėlimo atžvilgiu):
pati stipriausia dabartinė religija - „švento televizoriaus“ religija.
Visiškai pilnakraujė religija su savo stebuklais, tarkime, kai koks alkoholikas aukso puodą laimi, ir mišiomis - žinios gi net kelis kartus per dieną.
Ak ir dar čia: „Ryk ir būsi išganytas“, ”padugnė ir motinėle Lena“.
Nesistebiu, kad po savaitgalio po kaire akimi mėlyna ir pleistras ant smilkinio, mat pernelyg nestandartiškai mąsto.
Bet nukrypau...
Kenija – pasakų šalis joje gyvenantiems indams ir gyvūnams.
Pirmiems, dėl fiziologinio atsparumo ir sumanumo – sugeba užsidirbti net iš bedarbių juodukų nelaimės, antriems, dėl dešimčių tūkstančių kvadratinių kilometrų griežtai saugomų nuo brakonierių teritorijų.
Atvykėliui-turistui šitie ir panašus tampa akivaizdžiais tik po kelių dienų.
Iki pusiaujo arba tarmiškai ekvatoriaus vos penki šimtai kilometrų,
todėl kelios minutės po tiesioginiais saulės spinduliais dieną literally pavojingos gyvybei.
Su gyvybe kak-to oboshlos‘, tačiau spalvotos dėmės prieš akis persekiojo kaip mirusiųjų vėlės.
Vandens ir kūno temperatūra beveik sutampa.
Pasirodo pas juodukus taip pat lupasi oda ir taip ištisus metus, todėl kremas nuo saulės populiarus tarp vietinių „stiliagų“.
Patys kenijiečiai gyvena gan skurdžiai, kenčia nuo penkis kartus perrinkto prezidento Danieliaus Torroiticho diktatūros pasekmių ir kitų geopolitinių ar dar velnias žino kokių priežasčių.
Naujai išrinktas Mwai Kibaki varo dar kručiau,
per visą šalį sustatęs spygliuotų blokpost‘ų su automatininkais ir fantastiniais muitais kaip Čipolino nuotykiuose.
Aišku, baltam turistui tai neturi rūpėti, nes jis vienas pagrindinių ekonominės gerovės šaltinių ir garbinamas kaip ponas Dievas tiesiogine žodžio prasme. Aišku, kartais sunku atsiriboti, kai turi materialų kūną.
Nepagalvokite, kad tuoj vėl suskambės Vakarų imperializmo simfonijos (Kenija atgavo nepriklausomybę iš D. Britanijos 1963 metais).
Ne nesu astralinis šovinistas, tiesiog žmogus.
Todėl be ekscesų neapsiėjo ir visiems padėti nepavyko, tačiau tikiuosi,
kad net ir mano daiktų nušvilpimą greitai pamiršiu arba galu gale negyvensiu gi amžinai.
Dar apie buitį ir kultūrą: gyvena pas juos modernus juodukai, paskui masajai (kaimiečių-aborigenų žodinis ekvivalentas) apsirengę ilgais sijonais, ir minėti indai.
Sutikus žmogų pokalbis sukasi aplink šias swahili frazes:
jambo (labas), hakuna matata (no problem) ir safari (kelionė t.y. kur varai ir ką planuoji šiandien, šiai valandai, minutei) ir aišku viskas labai-labai poli-poli (lėtai-lėtai).
Religijų labai daug: musulmonai su sloganais:
The Religion of Truth and Justice,
ypatingai linksmos krikščionybės interpretacijos a la prisikėlusio ananaso denominacija ir pan.
Visa kita taip pat kaip ir per televizorių Discovery parodo:
virš pusės prostitučių serga AIDS; vienaukščiai namukai, kai kurie vien iš pagaliukų ir molio, be langų ir stogų; kokakolos šaldytuvai ir reklamos savanoje ir daugybė vaikų, tiek daug dar neteko matyti.
Paradoksalu, bet Lietuvoje pastebiu daug daugiau nelaimingų veidų.
Kas liko neaptarta, tai stebuklinga Kenijos gamta.
Būsiu banalus ir pasakysiu, kad žodis kitas pasaulis asfalto vaikui gali reikšti tik šitą, gamtos, pasaulį.
Keista, bet pasakoti apie jį sudėtinga, net ir National Geographic tai pavyksta iš paskutinių jėgų.
Kas prieš tai buvo zoologijos sode suprastų skirtumą.
Čia nei vienas iš dalyvių nepraranda orumo, yra laisvas ir užsiima savo taip sakant savo reikalais,
na gal tik žmogbeždžionės su kameromis dėl savo žioplumo turi dirbtinai laikytis atstumo, nes dauguma jo seniai nebejaučia.


Kenya:kelios nuotraukos


Dar karta atsiprašau visų išgąsdintų zebrų ir neliestos gamtos saugotojų jausmų už tai, kad pirmą kartą jaučiausi kaip tikras žvėrys tarp tikrų žvėrių.