11Y4

Aha.
Pats laikas pratęsti kovą su atmintimi.
Atmintis ne tik yra linkusi užmiršti (pardon, gavosi kažkokia tautologija)
ar nustumti į pasąmonę nemalonius prisiminimus ir vaikystės traumas.
Jinai, kas yra apmaudu iki ašarų akyse ir snarglių nosyje,
netgi ypatingai malonias multimedijines akimirkas ir paskirus vaizdus, garsus
ir tuo labiau skonius bei kvapus su laiku paverčia sunkiai suvokiama “morzianka“ ...-..-..---..
arba naudodama „žirklių-ir-klijų“, susisluoksniavimo bei medžiagos presavimo metodą sugeba įtikinti,
kad girdėtos istorijos ar matytos skaidrės yra mūsų prisiminimai.
Ši kartą vėl rašau apie save, stengiuos būti apolitiškas ir nebandau ginčytis dėl vaizdinių fiksavimo prioritetų:
nei su froidistais-libidistais, nei su simuliacionistais-poststruktūralistais,
nei su politinio spektaklio konstravimo atlikėjais iš žiniasklaidos.

Nuo paskutinio posto praėjo beveik dvi savaitės. Per tą laiką buvo keli emociškai įdomūs nutikimai.
Širdies smūgis. Kiaulės smūgis. Saulės smūgis. Drįsau ir nesigailiu.
Penktadienį nusipirkau paskutinį alų festivalyje t.y. 21:45. Po manęs tiesiog atjungė bačką,
Nes atėjo žalieji „Zuoko dekreto“ vykdymo prižiūrėtojai ir paklausė, ar „barmenas“ stebi laikrodžius.
Neužilgo jaunimas su Spauda akreditacijomis pradėjo užsiiminėti kontrabandą, pavyko nevisiems:)
Girdėjau vienam jaunam, bet garsiam Lietuvos diskžokėjui netgi teko pildyti protokolą dėl degtinės pilstymo viešoje vietoje.
Kas labiausiai nustebino: neagresyvi aplinka, ralph myers ir gausybė seniai nematytų veidų.
Na ir pats festivalis, kuris vyko keturias valandas ilgiau nei buvo paskelbta.
Toliau nuostabai vietos nebeliko ir teko pjauti iki ryto, kas nėra blogiau.
Šeštadienį „Jaukiai“ prakaitavau ir vėl dainavau, tik dabar ne Che Guevara garbei, o Vanilla Ice, Dj Kool ir Ol‘d-b. Už tai leido pamatyti breikerius, išgirsti b-box ir „tikrą, juodą reperį“.

Vis bandau priprasti prie jau seniai pažįstamo Jeffo Lebowski gyvenimo būdo ir elgtis kaip "tikras bičas" (real dude).
Kartais susiduriu su sąžinės balsu.
(Tikiuosi, jog šįsyk tai yra netgi ne jis, o tiesiog neurotinės prigimties reakcija į laisvalaikį, nuo kurio atpratau. )
Galbūt sąžinė ir nėra kažkas visai nereikšmingo, tačiau visgi labiau sutinku su
Iain Banks , kuris Širšių fabrike (Wasp factory) gretino sąžinę su opozicija parlamente:
opozicija pasipriešina, sulėtina ar stabdo tam tikrus procesus, tačiau iš esmės neturi įtakos sprendimo priėmimui ir įgyvendinimui.
Taip. Dabar ima viršų kitos pramogos:
Vieną dieną su draugu Martynu išbandėme ieee 1394 jungties (tarp dvieju nešiojamų) privalumus: stumia daug greiciau nei per LAN ethernet.

Muzika tiesiog puiki ir labai įvairi. Nevardinsiu.
Ačiu Lotynų Amerikai, sintezatoriams, soulseekui
bei atkakliems draugams ir jų skoniui.
Netgi sugrįžo noras pagaliau pakabinti kolonėles.

Visi patenkinti: netgi Vinčesteris sotus again.
Tačiau ir vėl verkė mano planai suredaguoti skaitmeninį video iš paskutinių kelionių.
Viskas. Dabar teks imtis brutalių priemonių:
a. viską perrašyti ir ištrinti
b. sulaukti emulo pastangų rezultatų ir kastruoti (nors jis ir taip negali turėti palikuonių)
c. Tikrai viską perrašyti ir ištrinti
d. Padaryti patogų repartitioningą ir nužudyti sistemą
e. Vėl suinstaliuoti tokią pačią

Pradėjau karščiuoti, bet prisiminiau, ką išmokau Bokonono knyguose :
"Beware of the man who works hard to learn something, learns it, and finds himself no wiser than before," Bokonon tells us.
"He is full of murderous resentment of people who are ignorant without having come by their ignorance the hard way."

Distopijų kolekcija didėja plius truputį apie „pramanytas religijas“.

Kuri jūsų nuomone yra įtikinamiausia?
Voneguto bokononizmas, Futuramos robotologija arba StarWars juodų ir baltų jėgų mitologija? :)