RAMintis
Ar jus kada nors susimąstydavote apie tai, ko neleistina pamiršti ?
Galima klausti nebūtinai negatyviai:
Kokia informacija privalo nuolatos būti mūsų operacinėje atmintyje
arba blogiausiu atveju prieinamiausiame kaupiklio sektoriuje?
Vardas
pavardė
asmens kodas
namų adresas ir telefonas
kraujo grupė
ūgis
batų dydis ?
Na jeigu būčiau Šri Lankos princas su keliasdešimt-bitiniu vardu,
asmens kodas greičiausiai nerūpėtų...
neklausykite pašt-modernininkų,
pelkinės pusiausvyros balsas - nemirtingoji (baba)jėga,
kurios nieks nenugalės...
be to žmogus tinginys iš prigimties,
aš nesutinku su Engelsu, kad darbas iš beždžionės padarė tikrą žmogų...
dar pilną skirtingo plauko „spamo“, taip sakant,
ir dabar madingų meme-virusų...
O ką gi mes prisimename,
kai, kojos smūgiu esame brutaliai prikelti
ar švelniu bučiniu pargabenti iš sapno karalystės?
Daugybos,
o gal Mendelejevo
ar net dauginimosi lentelė
nežinau kas toji paskutinė,
bet galiu įsivaizduoti,
hmm...
gal Kamasutra
ar testo genetiniam suderinamumui rezultatai ;
USSR himnas
ar troleibusų sustojimo anonsas...
Vargu ar mums tuo metu rūpi kažką prisiminti...
Daug realiau nusikeikti, paklausti kiek valandų ar gaisras...
Kada atsiranda tas susirūpinimas ?
Kada mes pradedame teisintis, kad net didysis Einšteinas visus siuntė na...
t.y. į matematekos žinyną ?
Dabar visus siunčiame į guglą ir britannicos enciklopediją ar tiesiog na...
Gerai, o kaip atsikratyti noro pakeliauti per visas www nuorodas,
nieko neprisiminti, bet žinoti, jog kažkas pagaliau tai padarė?
Ar nesidaro baisu, kad beveik nieko nereikia prisiminti ?
Gal čia to fakto, kad visko tiesiog neįmanoma prisiminti ir
vertikalių žymių ūrvo paviršiuje atvirkštinė pusė..
Kur toji kūrybos riba, kur leistinas „copy-paste“ metodas ir kur jau nebe?
Gal vien peistinimo transformacijose pasireiškia kūrybiškumas...
Ir ko gi negalima pamiršti?
Gal to, kad kopijuoju į pilkąją nelygią medžiagą,
o ne į baltą plokščią clipboard‘ą...
Krūva klausimų su atsakymais, kurie netinka ir tinka vienu metu...
Comments
man patiko tavo išsakytos mintys :) rytinis pamąstymas buvo su kaupu. Dauginimosi lentelė iš vis apturėjo juoko salvę :)
Posted by: besar | 10.11.03 07:23
aha, irgi ant ribų patraukė? ;)
o dėl pamiršimo - tai dabar madinga pamiršti. tom peters - toks new school vadybos korifėjus sako "forget it".
crimethink sako "forget it". skaičiau tokią teoriją, kad tipo mes dabar perdaug visko prisimenam, nuo to pas mus ir tas postmodernas darosi - tipo, dabar žinom, kad yra dviratis, žinom netgi, kaip ir kur jo brėžinius susirasti, tuo pačiu kaip ir gaunasi, kad žinom, kas yra dviratis, taigi, dviračio išradinėti nereikia _ užtenka mokėti nuslysti informaciniu ledu į reikiamą vietą ir ten prasikirsti eketę.
antravertus - žmogus - kūrybingas gyvulys - kiek ir kokių dviračių jis prikurtų jeigu nežinotų, kas yra dviratis? o dabar turim tik tą vieną vienintelį, kurio nereikia iš naujo išradinėt.
Posted by: mic | 10.11.03 12:29
to mic:
man atrodo, kad "tas postmodernas daros" nuo to,
kad prisimename tai, ko jau negalime padaryti "savu"
(apie ka tu cia ir sneki)...
nesnekant apie kokybinius atradimus,
kuriu jau mazai, kas tikisi...
kulturologai ramina:
neregetai uzsiteses idejinio dekadanso periodas..
man tai labiau panasu i paciu kulturologu iliuzija..
tiketi, kad musu samone,
gali priimti, kazka tai kokybiskai naujo...
gerai..
pamirsti neina, pasinaudoti taip pat..
pastoviai jauciames kaip "pakibusi" operacine:
CPU usage 100%, nors ir turejome nekalta intencija paziureti "viena labai idomu puslapi"..
galima bandyti filtruoti informacija,
ka savaime galima pavadinti (prisimeniau ankstesnius samprotavimus apie mena)-
menu "atrink svarbiausia":)
bet dar labiau tasai daiktu-zodziu perteklius parodo ant kiek mes esame nekurybingi gyvuliai:
kai esame sotus, aprupinti zaisliukais,
o hebra pasiekusi dvasiniu gerybiu poreikio stadija "normaliai uzparinta",
kad nespeja ar jau nesugeba padaryti savarankisko sprendimo..
Posted by: 11Y4 | 10.11.03 16:42