xdirtx

grojant antrai Anarres dainai

mano viena plastikine akis pasiruosia veikt.

nejau dabar vel neit i koncertus, begti paciam nuo saves?
ne, cia tik netekimo efektas.
dead cold scene. again and again.
kai zmogus praranda ranka, jis vis tiek nori pakelti su ja rageli ir isgirsti ten pazistama balsa.
sia asociacija tikriausiai sukele siandien lankyta filosofu konferencija. bent dalinai.
netycia patekau cia, perskaiciau kelis postus ir apsiverkiau.
va toks vat as blet emo.
pasirodo, internete dar uzsilike geru dalyku. nuorodu. i gyvenima.
supratau. visa interneta reikia suvokti kaip nuorodu rinkini. o ne kaip pati gyvenima. ar jo dali.
siandien bandziau padeti zmogui, kuriam yra bloga.
labai bloga. jis parase apie tai ir pakviete atvaziuot.
ta ir padariau, bet buvau uzsipises, viso to slampsto, kuris limpa prie musu kunu ir sielu kazkur tarp saskaitu apmokejimu ir nemokejimo bendrauti.
dead cold scene. again and again.
susvetimejimas. taip. ir dar. taip. bet kiek galima kartoti tai is naujo ir naujo. kas is to. pasakyt tai didesniam kiekiui zmoniu? taip, bet kada 'grazus puodelis' pereina i 'tik vienas grazus puodelis'? pajutau tai su Waking Life po kazkelinto perziurejimo. jis lieka toks pats nuostabus, bet pasaulyje dar daug nuostabiu dalyku.
as nezinau. kartais pasimetu. ir didesnes dalies net nepasakyciau tikriausiai.
dead cold scene. again and again.
technologinio amziaus anoniminiai psichoanalitikai suvalgo mano inirsi, liudesi ar dziaugsma, aistra gyventi.
ne, tai ne backa, ant kurios uzsilipai ir reki, labiau sena siena skylej, i kuri reki viska, ka nori ir tikiesi, kad ten anoj pusej kazkas pagaus tavo reksma. bet kas yra siena? zoom out. another shout at the wall?
dead cold scene. again and again.
diena norejau pasiginciuot su Timuru del 'konservatyvios revoliucijos' ir kitokio meslo, bet vien pradejus, tikriausiai jau pasigailejau. reikia ieskoti nauju budu bendrauti. nauju kalbu. kazko. nes nepaplatinau savo greit surasytos kritikos ne del zmoniu reakcijos, taciau del isankstinio beprasmiskumo baimes. back to the motorleague. nezinau, ka tai reiskia is tikruju. neperskaiciau iki galo, kaip skaiciau Propaghandi tekstus. man sis issireiskimas, tai grizatis i kazka, kas neturi iseities, ir del to vel patenki ten. again and again.
dead cold scene. again and again.
vel suknistas ratas. naudokim ji geometrijoj, o visur kitur ieskokime kitokiu iseiciu. Vaidas su manimi pasisveikino, ir visa laika per pertraukas skaite fizika. man pagailo. tik nezinau jo ar saves. jo, kad jis pasinere i diskurso vandenyna. ar saves, kad atejau i ta paskaita. bet, hell, as nieko beveik apie ji nezinau, gal kad jis nihilistas ir reiskia ji kitoj srity, nei esu tai sutikes ir sveikines, ir kad jam labiausiai patiko tas mane suintrigaves ir nuviles pranesimas 'postmodernizmo ydingumas', ir ka as zinau apie save. zinau apie save dalyku. bet ka zinau apie save tame diskurse. kad jauciu jam vidini pasislykstejima? taip. retai matau jame prasme? taip. matau puikia aikstele pretencingo ego realizavimui? taip. ar noriu, kad tai butu mano ego? kartais. kodel? mm. kad kaip pats sian sakiau Eglei 'padaryti pranesima ar pranesti kazka'? kartais pagaunu save ant pirmo varianto. buna slykstu.
dead cold scene. again and again.
nenoriu to. noriu tik antrojo varianto. visur ir visada. todel man labiausiai patiko paskutinis pranesimas, nes si bei tai pranese. kad yra zmones, kurie patys prasos, kad jiems amputuotu sveikas galunes ir jie yra racionaliai mastantys, ne dekano zodziais 'beprociai', ir kad cia kila siokia tokia problema su etika ir zmogaus bei normalumo suvokimu. Lino pranesimas apie susvetimejima Marxo veikaluose ir Antonioni kine irgi buvo nuosirdus ir Linas greitai snekejo, raudonavo ir prakaitavo, bet daugiau jis nepasake, ar nespejo pasakyti, ir blet, as tikrai nesu kazkoks knygu grauzikas (no offence!), bet visi kas bent karta susidure su savoka 'susvetimejimas' zinojo viska, ka sake Linas, isskyrus gal jo prielaida, kad kinas tai visada propaganda ir apie tai noreciau su juo pasneket veliau, ir man daug idomiau buvo ziuret i jo jaudinimasi, nei klausytis pranesimo. something gonna be wrong with this. kai filosofijos studentai rengia moksline konferencija karta per metus ir aptaria (neatsimenu pavadinimu, tik temas):
'susvetimejimas Marxo ir Antonioni sampratoje' - nuosirdu, bet nieko naujo
'postmodernizmo ydingumas' - nuobodi old school kritika, su ziurejimu i graikus, ir per renesansa i dieva.
'Spinozos dievo samprata' - praleidau, nes rasiau kritika antram, taciau visa laika tiesiog skaite is knygos, ir didesniu diskusiju nesukele
'vaizdiniai, vaizduote, haliucinacijos ir ju rysis Aristotelio ir (kazko dar) sampratoje' - toks homework pranesimas, kai ziuri i pranesejos burna ir galvoji, kad taip daro zuvys Maximos 'akvariumuose'
'savanorisko galuniu amputavimo etinis klausimas' - trumpai, glaustai, pra-ne-si-mas
ir kai dekanas meto tikrai nuostaba man sukelusias pastabas (ir ne del to, kad buvau pritrenktas jo minties gilio ar paslepto idejos vingio), tai something gonna be wrong with this.
as esu paprastas rusu filologijos studentas, kuris mazai lanko paskaitas, kuris iki siol nezino kur bibliotekoje yra abonementas ir kam ir kur reik rodyt pazymejima, kuris kiekviena karta paziurejus i filosofijos fakulteto pastata jaucia daugybe jausmu ir jausmeliu, ir kazkur tarp ju vis dar yra kazkokia pagarba ir toks siek tiek religinis tikejimas bei ne maziau religine baime einant i panasias konferencijas, ir kuris kas karta iseina is ten tuscios sugadintos nuotaikos. jei tokie yra musu univerai, varom geriau ganyti aviu. guleti ant zoles. ir groti dudele. ziureti i dangu. ir groti dudele.

siandien parasiau 8 tikrus, popierinius laiskus.
siandien idejau i Zenita nauja juostele.
siandien sypsojaus. tikrai tikrai.
siandien perklausiau Anarres ir vel apsiverkiau.
siandien parasysiu jiems, ir ka beatsakytu, apsiverksiu dar karta. savo viena plastikine akim.
uz visa supista miesta, ir visa supista pavasari, baigsciai pasilepusius vienas nuo kito uz sniego ir pilku zmoniu kupstu gatvese po geltonais zibintais.