pries kelias dienas 6 ryto eidamas kopijuot plakatu i savo buvusia darbo vieta, kol 'valdzia' dar neatejo, sukuriau eilerastuka. toki paprasta, nelabai ilga, apie save (ka gi dar, velni mano?!), einanti ir stebinti kaip naktis transformuojasi i diena. tai nebuvo tas grazusis transformavimasis, kuri pamatai kelis kart per gyvenima, kaskart pagalvodamas, kad reikia visada keltis pries austant, bet niekad nesikeli, o tas, kai buna slykstus prakaituotas nakties salcio rukelis ir miestas atrodo taip lyg ne metu uzejus pas drauga i svecius. jis tik pradeda valytis dantis uzdarbiaujanciomis pensinenkemis ir vis dar nesuvokianciai mirksi sviesoforu akimis, o as einu per ji tvirtu zingsniu, nekreipdamas demesio i varnu keiksmus. tu toks silpnas rytais, mieste. negali uzdusint manes masinomis, ibaugint savo mentais, sumust morozais ar supykint savaitgalio jaunimu. suvalges nakties hedonizmo piliule, tu bejegis lauki zmoniu pradejus begioti tavo gyslom. ir as begu. skubu. atnesti nuodu i tavo organizmo sirdi.
siandien as norejau perskaityt ta eilerasti, bet niekur jo neradau. vadinas, pameciau. reiskia, gaila.
o kur pametei? gal zhek jei tiksliau koordinates pateiksi, kas ras. o tai gal koki poezijos sedevra dabar prarandam:)
Posted by: BOMZe at September 22, 2005 07:44 PM