* apie ja
jai pasiseke. as taip ir nesupratau, kodel butent jai - ji buvo viena is keliu tukstanciu nuogu sokanciu zmoniu, be to ji buvo prie pat krasto, visai toli nuo minios centro. ai, buvo kaip buvo - nieko nepakeisi. geriau pagalvok kur deti visa si drabuziu kalna? pardavineti turguje? ismesti i pasiturincias pirmojo pasaulio salis? ar tiesiog uzkurt lauza?
ne, lauzas netinka - juk tu visai neturi pinigu, kvaili! eik i turgu, tau reikia pinigu karstui, ji gi nenorejo amzinai likti miesto aikstej, o ji ten jau dvi dienas puva prie didziojo fontano! o tu sedi ant tukstancio drabuziu ir ziuri pro langa! kvaili! nutrenke tik ja, galesi net kazkiek uzdirbti. tau gi reikia pinigu..
idomu kas sugalvojo visa si reikala? ir tarkim, jei lytu per laiduotuves? ir jei visiems issirengus nesant karsta zaibas pasirinktu auksciausia taska ir vel pataikytu i ja? kas tada? ka tai reiskia? ir kaip tada..
nefilosofuok. eik i turgu.
** apie juos
man kartais atrodo, kad jie netikri. kad tai kazkokia kita zmoniu klase. kad juos kazkas gamina ir praskleidus ju sedmenu puseles pamatytume barkoda. jie netokie kaip vyresnio amziaus zmones - tarkim, musu tevai. bet ir ne guvus, gyventi trokstantys studentai. ziurint i juos, galvoje visada skamba dar nesukurtos dainos tekstas: "when all the suitcases got wet". jie yra pakankamai apsisviete, jau ropoja karjeros laiptais, yra uz/su/nuaukleti seimos ir visuomenes. jie kaip ir viska turi, kartais net nusiperka sau truputi "neturejimo" - aimanodami apie "prastai einanti versla" ar aptarinedami siuolaikinius meno kurinius, kuriuos aplanko karta per metus - pries atostogas, net jei tokiu ir neturi. jie visa laika dirba vardan sakralinio "poilsio", niekad neuzsimindami apie tai garsiai, niekad nebudami iki galo patenkinti.
jie man kelia savaimini slekstuli, kaip apsikraujave puvantys bomzai prie Cvirkos stoteles, bet tuo paciu man nuosirdziai gaila.
dar kartais jie nusinauna.