xdirtx

kai liejas vaizdas

as sedziu stoty. laukiu autiko, kad mama man perduotu blynelius su bananais, kad as juos
duociau draugams ir pazistamiems. man nesiraso. kazkaip visai nesiraso. mano mintys kaip
apsinuogine laidai vercia galva skaudeti, trukineja ir pakirsti igimtos neurozes krenta
negyvos kaip mazi neissivyste triusiukai su elektrodais tarp ju ilgu graziu ausu.
ne pats geriausias palyginimas - as zinau. bet taiklus.
praejo dvi minutes, aplink vaiksto zmones - grazus ir nelabai.
nu tiesiog paspaudi knopke prasme ir tau atsiveria didele didele tustuma. kiek jau galima?
pats zinau, kad jau negalima.