gal cia tik irodo, kad visi tie mano taip kruopsciai puoselejami dalykai ir idealai gali suduzti i paprasta kasdienybe, i paprasta, pilka, nuobodzia, beprasmiska kasdienybe. jei taip, ko jie verti tada is viso? kaip maximum verti issipasakojimui girtam draugui, nes jis vis tiek nieko neprisims. nes juk jis tikrai girtas. nes juk jis tikrai draugas.
ar daznai sugebat sugalvoti jums patinkanti mailo arba blogo pavadinima?
ar negalvojat, kad tai reiskia, kad negalite nusakyti turinio minties, kad negalite apibendrinti idejos, suvokti sakomo dalyko esme.
tik pliurpiat, kad uzpildytum vieta ir nusiramintumet.
as galvoju.
vat dabar, sedziu ir galvoju.
jei tai gali susikti taip gyvenima, tai kam tas gyvenimas is viso reikalinga. visa laika siekti geriausio, visa laika kazka daryti.
uztektu man pakeisti rubus, ir puse viso manes supancio pasaulio tiesiog pasitrauktu is mano gyvenimo.
jis nustotu egzistuoti, nes jis sugeba galioti ir derintis tik tai prie to mano vaizdo. daug kas pasikeistu kitu elementu gyvenimuose.
ir dar kazkas man drista pisti prota apie tai, kad kiekvienas zmogus pats sprendzia savo likima, kad viskas jo rankose.
viskas nueitu sunkeliais, uztenka tik ne metu pavargti pavyzdziui, ir nenoreti daryti to, kas butu logiska ir atrodytu prasminga tuo momentu.
ne, geriau jau vel pradet vaizduotis kaip as saunu pro braskinius ledus i savo geriausio draugo galva.