xdirtx

prekybos agentai verslo inkubatoriuje nepageidaujami

tokiu uzrasu salta spalio (15osios) vakara pasitiko A.V.I.s 4,5 pavargusiu vyru. suprakaitave, nesini Maximos maiseliais su maistu, jie net bande padaryti trumpa sujungima kodo reikalavusiems stikloplastiko durims, kad tik greiciau patektu i vidu, kur ju lauke gal ne silta, bet vis delto, lova. praejus pusvalandziui, nebelikus vilties susilaukti ko nors ateisiancio, jie pradejo sekti mergina, greitu zingsniu uzsukusia uz pastato kampo. mergina tai pastebejo, dar labiau pagreitino zingsni ir iejusi i vidu pro sonines duris, jas patikimai uztrenke. bet tai tebuvo jau tik laikinoji kliutis. tiesa, jie sugaiso dar pusvalandi itikinedami budinciaja savo geranoriskumu ir suglamzytais Darium ir Girenu. ieje, susimokejo po 11.80 ir nuejo kiekvienas savo aukstan, kiekvienas savo kambaryn. vaikinui teko 501. kambary buvo salta ir dregna, is anu laiko likusi staltiese vos vos apciupe nubraizyta stala. raudona kaldra su baltais dazais pazymetu numeriu lauke jo vydury lovos. miego norejos as fuck, bet atbaidanti kaldra priverte ji nusileisti iki tualeto, prisipilti purvino, chlorke dvokiancio vandens, pasidaryti arbatos perpus su grybu sultiniu, isgert visa tai trim gurksniais, kaip vaistus, ir tik tada atsigult i lova.
kunas norejo miego, bet galva turejo kitu planu. kodel kiekvienam miestelyje, i kuri jie atvaziuoja, ant kiekvieno kampo ju tyko kirpyklos ir sarvuotos durys? jie lyg visi tik ir lauke kol kazkas atvaziuos i ju gatve, kad galetu apkirpti tave, istatyt tau sarvuotas duris ir palikt tave ten uz ju. saugiai ir saltai.
rytoj lauke nebaigtas statyti Carmen. didingas vardas vertas didingu dekoraciju. sis kartas jam labiausiai patiko, nes jame dalyvavo daugiausiai aktoriu, spektakliui tikrai nestigo veiksmo ir nuotaikos. viskas vystosi greitai, inirtingai keitiesi sviesos, ir muzika, muzika, muzika... kaip traukinys. kaip Fugazi Red Medicine. aisku, jis galejo paleisti ta rata ir laiku. tada nebutu pykcio, surmulio, ir tyliu ryksmu. tada 10 cabalieros ir 8 senioritas nesauktu "472ai!, 472ai!, ka darai?! 472ai!". bet sake jo motina "geras mokinys be dvejeto - ne mokinys". taigi, cia buvo jo pirmasis dvejetas. nieko tokio. jis pasikeis. jis perpras. ir darys viska teisingai. viska. teisingai.
ir ta melodija. vienos visiems gerai zinoma klasikine kompozicija, kurios pavadinimo 472asis nei tada, nei dabar neistenge prisiminti... bet to ir nereikejo, jis atsimine melodija, ir to pakako, kad nuniuotu ja visa diena nesdamas 'siena', kabindamas galerijoje 'grotas', isderindamas pianina Petrof, vienisai stovinti apleistoje Alytaus pramonines gamyklos kulturos rumu sokiu saleje. sale buvo pilna veidrodziu, iskreipusiu jo atvaizda, ir muzikos garsus. ta akimirka jis galetu pasakyti, kad sokio teatras jam patinka labiau nei iprastas, nes is esmes teksta isklati gali kiekvienas ir vargais negalais perduot per ji minti, o stai perduot visa tai per soki, nesigriebiant zodziu, yra visai kas kita. taip pat lygiaverciai galetu pasakyti, kad sokis pats savaime neturi prasmes be zodziu isreiskiamos esmes, kad kuno judesiai, sviesos zaismas, muzikos tono keitimasis gali buti taip ivairiai suprastas ir interpretuojamas, kad mintis issitrintu ir pasimestu visiskai.
partija vadino tai dvejaminte. ir ji turi prasmes, jeigu yra Smitas ir yra Didysis Brolis. o jeigu ju nera? jei kaip jau rase Big Brother Is Not Watching You! kam tada ta dvejaminte? kuo ja siekiama? siekiama ko nors is vis? kas pasikeistu, jei ji vel pasidarytu aisku vienminciu vektoriumi? kazkas pavadintu tai komunistinem blevizgom, kazkas literaturisku issipisinejimu, kazkas tiesiog uzverstu puslapi, tingedamas skaityti. bet kas is to? na. KAS IS TO?
kol nera atsakymo, 472asis taip ir kabos tarp dvejamintes, isteptos ant samones, kaip silikono glaistas ant langu stiklu nepadoriuose visbuciuose, ir beprasmisko tiesaus vektorio, kuris palaiko savo gyvybinguma savo paties bandymu palaikyti gyvybiguma saskaita. jis meta i prieki savo uodega, po to galva, po to, uodega.. dega.. dega.. Carmen cigaras ir apverstos masinos. bet KAS IS TO?
rasymas seniai tapo automatiniu, nieko neduodanciu veiksmu, konstantuojanciu pro krastus besiliejanti suda. jis pavercia suda savo ego pasitenkimu. ir taip ratu, ratu, ratu, ir tik smegenis neatstatomai virsta sperma kaskart galvojant apie nesusisekusias meiles.
jis pakilo, atsargiai uzdare pianina, ir isejo i galera leisti dekoraciju. beleidziant gelezine, puse tonos sveriancia siena, saliko, kabancio ant kaklo is iprocio, galas netycia nukrito i besileidzianti virviu mazga. ir tada isijunge instinktas, dingo viskas. istraukus dantimis salika, vel viskas grizo i savasias vagas. vel ratu, ratu, ratu. iki Aistes WRU. juk tai grazu (?)