xdirtx

jis toks pats kaip ir as, as toks pats kaip ir jis.

Andy, kuriam greit bus 21 is SMC duodamo nemokamo laikrascio apie art&other things HTV#53. jis ten raso apie tai, kaip einas. jis ten raso apie kai kurias savo mintis. pavyzdiui apie panasius i
end of manifesto.
apie tai pagalvojau pries kokius metus - jo reiksme butu gana paprasta "uzteks pizdet - imames darbu" arba geriau "myzt ant zodziu - imtis reikalu". tik visa tai turetu buti ikista i pakankamai imatru, taciau nepersisotinusi apvalkala. jis kalbetu apie manifestavima apskritai, primintu kitus autoriui (o teoriskai ir 'autoriams') zinomus politinius/meninius manifestus, kiek juos pakritikuotu, iskeltu tam tikru klausimu ir problemu ir kadangi butu labiau pritaikytas siuolaikiskam gyvenimui, tai vis tik siaip ar taip sukeltu tam tikra rezonansa. ta prasme, end manifestams, beginning veiksmams. teoriskai. buvo. teoriskai. buvo. teoriskai. buvo. teoriskai..
o kur gi praktika? o praktika buvo tai, kad pagal sio end of manifesto tusa teorija, as nieko nedar(i)au iki jo pasirodymo.
man atrode, kad as tvarkausi dabar savo darza, niekur nelendu, nepisu niekam proto, tiesiog bendrauju su zmonem, ir taip toliau.
momentas buvo visa laika atideliojamas, jis buvo visa laika neimanomas del tam tikru fiziniu/dvasiniu/isivaizduojamu aplinkybiu. galiausiai jis pasidare toks teorinis, kad tapo apviniojamas visokiom mintim, gandais ir mitais. viena paskutiniuju "and my life as i knew it changed". ta prasme, as labai noreciau tiket, kad taip ir ivyko, kad kazkas pagaliau pasidare. ir man tai ispire, ispire kaip atsitikimas, kaip istorija, kaip gera patirtis, kaip patvirtinimas, bet normaliai man i sikna visa tai spire dar kokiais 1999 po antiNIKE flyeriu, susipazinimo su nindze ar pan. visa kita - tai nuolatinis pasitraukimas i radioheadini waiting for utopia. per tai as pradejau elgtis lygiai taip pat ir su kitais dalykais. jie igavo vis daugiau teorijos. jie igavo vs daugiau baimes. neryzto. as baigiau mokykla ant sroves is 10 klases, praeitais metais nuejau i universiteta dvi savaites ir dar puse metu sakiau motinai, kad man labai patinka ten mokytis. siais metais, as praleidau daugiau nei puse paskaitu. ir irgi sakau motinai, kad man viskas gerai, kad ten puikiai sekasi. nes kaip as galiu pasakyt jai, kad as antrus metus is eiles esu toks pats. nors ir esu. as atsiriboju nuo zmoniu, kuriuos bijau nuvilti, iskaudinti, siaurindamas rata is pradziu pagal pomegius, po to pagal zmogaus tusa, po to pagal amziu... ir vis tiek visa laika iseina tas pats. ir vis tiek as juos nuliudinu, iskaudinu. kartais suprantu del ko, kartais ne. bet is kur tai atejo suvokiu, todel siaurinu rata dar labiau. turejau ideja turet daug pazistamu ir neturet draugu, kad taip nebevyktu, bet man neisejo, nes tenka visa laika kontroliuoti bendravima, ir bendrauti su maziau zmoniu, kad butu lengviau tai daryti, taip pat kartais tikrai reikia butent draugo, o ne pazistamo. tada galima nueiti pas Vlada, pasikviesti Pecka, prisivalgyti sojovos picos ir ziureti pornuxa iki 3ju valandu, nueit pasidrocint i tulika, grizti pas Pecka. nueiti namo. turejau ideja susiriaurinti iki vieno zmogaus, bet taip tiesiog neiseina. nebent isvaziavus kur nors. bet is tenai irgi reiketu vel begti. butent begti. po kokio pusmecio. labiau susipazinus su aplinkiniais zmonem. as myliu Marka, bet kaip jam pasakyt, kad nenoriu su juo gyventi? as myliu Vlada, bet kaip jam pasakyti, kad vakar nenorejau su juo susitikti? as myliu Laura, bet kaip jai paaiskint, kad nustojau bendraut del to, kad neiseitu, taip kaip pranasavo Andrius, kaip isejo su visais kitais zmonem. viskas ant tiek teoriska, kad jauciu tikruma tik gamindamas valgi ir klausydamas muzikos. bet jei grupe suzino, kad valgi gaminau as ir pradeda man i akis kelis kart sakyt kaip skanu, bet jei as zinau, kad against me! pasirase kontrakta su dideliu leiblu, tai vel virsta viena didele teorija. vienu dideliu sudu. nuo kurio begu. valgydamas saldumynus. supratau tai senokai. vakar po to kai perskaiciau maila, suvalgiau arbuza, dvi porcijas ledu ir daug sokoladiniu saldainiu su ivairiu spalvu cheminiu glaistu. tada pradedi klausytis radiohead, cure, nes jie 'parsidave' ir buvo tokie, bet groja visai gerai, tada eini i Maxima, ir vartoji, tada uzsidarai kambari ir zaidi nakti starkrafta, tada ziuri su Pecka porno pas Vlada. nes jis turi TV1000, o as ne. stai kam reikalingi draugai. kad duotu tau tv1000 tada kai tau reikia. svarbiausia nesustot, reikia varyt iki galo, neit kita diena i univera, jaustis is ryto blogai, nuvaryt pas senele i kaima, issijungt mobilu ir gulet dienas ant sofos, ziurint besikartojancias Lukasenkos kalbas. taip praejo vasara. taip praejo jau keli metai. kai gyvenau slc., buvo tuoj tuoj, i vno, ir pasidarys, prades veikt, po to labdariu, tuoj tuoj - persikaraustysiu ir prasides. tuoj tuoj. jau greit. jau greit man bus 20. ir kazkada turejau ideja pasidaryt manifesta 'kol man dar 18'. jis turejo but apie momenta, apie augima, apie pasirinkimus ir motivacija. bet jo nebuvo. ir jau nebus, nes man jau ne 18.
del to teoriskumo yra tiek 'nezinau' - as nezinau ka daryt su savimi, ka veikt su mokslais, kaip elgtis su zmonem, kaip palaikyt rysi su tevais. as sakau veliau arba nezinau i bet ka, kas yra susije su siais dalykais. as jauciuosi tvirtai tik gamindamas maista grupei, tik klausydamasis children of fall. bet suvokiu, kad as nixuja ne virejas ir ne geriausias c.o.f. draugas.
as nezinau, kaip taip ivyko, kad mintys, kurias taip aiskiai nesiau pakeliui i namus, kuriuos norejau supilt i si suda, pasidare tokios kampuotos ir neaiskios. buvau toks ituzes, sokau per kelias pakylas, galvoje smestelejo tokie teiginiai kaip "we're bricks not humans" ir jie buvo pagristi, jie buvo prasmingi. galvojau, ateisiu, kaip supisiu viska i teksta, viska i supulius. bet namuose buvo zmoniu. tai isejau saldumynu. si karta sausainiai ir dzemas.
kol einu i parduotuve, vaizuojuos kaip kazkas issoka is uz kampo ir sauna man i galva - kaip ji atsilenktu, issitiestu ir as pastumtas suvio bangos, krisciau su kraujais ir kitais sudais ant zemes. tai butu bent jau grazu. anksciau man labiau patikdamo furos pervaziavimas.
gana idomu yra tai, kad kai zaidziu zaidima 'points for being alive and points against that', nekreipiant demesio i savisaugos instinkta. zaidimas. just zaidimas. tai daznai iseina negatyvus rezultatas. pagalvokit, atjunge savisaugos instinkta. kas gerai?
ir as jau negaliu varyt vien is darymo ta momenta kazko, kas turi prasmes ta momenta. as jau negaliu pakist per eilerascio nagrinejima vietoj kokio Maironio savo vakar rasyta ir stebet kaip mokytoja atranda gilias prasmes tose eilese ir tikina moksleivius tuo, koks genijus buvo Maironis.
as negalesiu zaist zaidimo visa laika. reikes kazka kazkada padaryt.
grizus, jau neber to noro, jau groja echo is your love, ir kila temperatura. todel ir rasalai gaunas stai tokie.