xdirtx

sveiki

cia denisas.
denisas zadejo parasyt bloga, denisas tesia pazada.
denisas neturi ka nors baisiai idomaus ar aktualaus parasyt, bet jis vis tiek raso.
jis raso, kad susirado labai bloga, brangu, be silto vandens ir sildimo buta, kuris tuoj tuoj sugrius, bet denisas ten tikriausiai gyvens, nes jis neturi kitokio varianto (taip pat denisas tvirtina, kad pries tris dienas per kalbos kultura jam paaiskino, kad zodis 'variantas' tariamas su 'j').
denisas gyvena neblogai, nors ir nemegsta taip sakyti bei rasyti, nes praktiskai neturi apibrezimo kas yra neblogai. taciau jis zino, kad taip geriausiai atsakyt, kai nezinai ka parasyt, tai jis taip ir daro.
kodel jis sneka treciuoju asmeniu?
a, siaip issipisinejimai.
jis sedi smc, nekencia oficialiuju meninku, skaito maila, ir mato desiniaja priesais sedincios merginos ranka, kuri pretenduoja i tai, kad butu pavadinta grazi. todel jis ir issipisineja.
jos ranka grazi.
jis ka tik parase laiska, kuris buvo nesmagus. o po sio blogo [kuris yra], jis parasys dar nesmagesni laiska. po tokiu laisku nebebuna santykiu, del to jie ir nesmagus.
denisas ziuri i parasyta teksta, jo smegenis jau pisa postmodernizmo terminas, denisas nori viska istrint. bet jis jau is anksto zino, kad to nepadarys, nes negi veltui jis rase?
o dabar prie klausimu:
jis nori zinot, ka veikia draugai? ka daro draugai? kuo jie uzsiima? apie ka pagalvoja? ko troksta? kas prota ju uzima?
nes jam patinka kartais prisiliest prie pazistamu zmoniu gyvenimo, paliesti juos truputi, po to pasipurtet kaip po ananaso gabalo, ir vel pasitraukt.
nes kai kita karta jie susitiks, denisas tars draugui, kad jis laikos gerai, jis irgi, draugas sakys, visai neblogai. bet stai reikalai, reikalai, reikalai..
nu sorry, tiek to, parasysiu tau maila, man gi nesunku ir aisku negaila.

p.s. denisas raso bloga tarp dvieju negandu, laisko formos zodyniu bybiu, todel blogas gaunas vertas kam nors nepatikt, bet patikek, jis norejo patikt. jis norejo but geras, sviesus kaip rytojus, bet gal but tame ir yra jo pavojus. todel nebeleidziant dulkiu i akis, daugiau nesikant zodziais, ir nerasant is vis, jis sako iki! tebunie kaip yra, tikiuosi nepamatysi jame to, ko nera!